FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

5 meno muziejai, kuriuos būtina pamatyti Romoje

Roma – viena įspūdingiausių Europos sostinių, kasmet pritraukianti milijonus turistų ir kerinti architektūros paminklų, rūmų, bažnyčių bei, žinoma, meno kūrinių gausa. Svarbu žinoti, kad kiekvieną pirmąjį mėnesio sekmadienį visi valstybiniai Romos muziejai ir galerijos yra nemokami ir atviri lankytojams. Nors tai puiki proga sutaupyti – nepamirškite, kad šią dieną turistų srautai būna ypač dideli ir norint patekti į kai kuriuos muziejus, teks laukti eilėse. Žemiau – penkios meno galerijos ir muziejai, kuriuos rekomenduojame aplankyti Italijos sostinėje.

5. Nacionalinė senovės meno galerija – Barberini rūmai

Nacionalinės senovės meno galerijos kūriniai eksponuojami dviejose erdvėse – Corsini ir Barberini rūmuose. Kalbant apie Barberini rūmus, svarbu šiek tiek žinoti ir apie pačią Barberini šeimą. Kilusi iš Toskanos, Barberini šeima didžiausią įtaką ir galią įgavo XVII amžiuje, Maffeo Barberini tapus popiežiumi Urbanu XVIII. Barberini buvo tikri meno mylėtojai ir mecenatai, daugelį metų rėmę menininkus ir prisidėję prie meno erdvių statybų, o jų sukaupta meno kolekcija šiandien yra išsibarsčiusi po įvairius pasaulio muziejus.

Barberini rūmai pastatyti XVII amžiuje vietoj anksčiau čia stovėjusios Sforzos šeimos rezidencijos. Prie rūmų projektavimo ir įrengimo prisidėjo net trys žymūs Italijos architektai ir menininkai – Maderno, Borromini ir Bernini. Galerijoje eksponuojami nuo viduramžių iki XVIII amžiaus sukurti menininkų darbai, tarp kurių – Rafaelio ir Karavadžo paveikslai. Rūmai žymūs ir dėl įspūdingų freskų, žinomiausia iš jų – Pietro da Cortonos net trejus metus tapyta „Il trionfo della Divina Provvidenza“. Kodėl ši freska tokia žymi, nesunku suprasti vos ją išvydus – kūrinys stebina savo dydžiu, ekspresyvumu ir detalėmis, kurias dar labiau išryškina erdvus rūmų salonas.

Barberini rūmai įsikūrę miesto centre, dešimties minučių atstumu nuo žymiojo Trevi fontano, tad įtraukti šią vietą į suplanuotą kelionės maršrutą sunku nebus. Beje, rūmams priklauso ir nedidelis sodelis, kurį aplankyti galima nemokamai.


4. Galerija Doria Pamphilj

Šis meno muziejus įsikūręs pačiame miesto centre, vienoje judriausių Romos prekybinių gatvių Via del Corso ir visai netoli žymiosios Venecijos aikštės. Rūmai, kuriuose yra galerija, priklauso Romos kilmingajai Doria Pamphilj šeimai, o jos nariai tebegyvena šiame pastate.

Galerijos kolekcija dar 1664 metais pradėta rinkti popiežiaus Inocento XX. Šiandien galerijoje – daugiau nei 400 darbų, sukurtų XV–XVIII amžiuje, tarp jų autorių – ir tokie menininkai, kaip Rafaelis, Velaskesas, Tintoretas, Ticianas, Berninis, Karavadžas, taip pat flamandų tapytojai. Tapybos darbų išdėstymas galerijoje nėra pakitęs nuo pat jos įkūrimo – kiekvieno paveikslo vietą liudija autentiški to laikmečio dokumentai.

Galerija įdomi tuo, kad joje galima ne tik išvysti įspūdingą meno kolekciją, bet ir artimiau susipažinti su Pamphilj bei Doria Pamphilj šeimomis – vienomis įtakingiausių ir turtingiausių Romos šeimų, palikusių ryškų pėdsaką miesto istorijoje, kultūroje ir politikoje. Naudodami nemokamus audio gidus, išgirsite ne tik eksponuojamų paveikslų ar jų autorių istoriją, bet ir pačios Doria Pamphilj šeimos atsiminimus, papasakotus princo Jonathano Pamphilj, dažnai apsilankančio galerijoje kartu su savo svečiais. Vaikštant po įspūdingą pastatą pamažu ateina suvokimas, kad tai – šventėms ir savaitgaliams tebenaudojamos salės, kuriose vis dar renkasi rūmų savininkai. Užsisakius turą po rūmų apartamentus, galima pamatyti ir įspūdingai įrengtus šeimos kambarius, kuriuose apsigyventa dar XVII amžiuje ir gyvenama iki šiol.

Svarbu paminėti, kad ši galerija yra privati, tad nemokamų muziejų akcija pirmąjį mėnesio savaitgalį čia negalioja.




3. MAXXI galerija

Nors dažniausiai lankantis Romoje norima išvysti antikinius ar žymiuosius Renesanso ir baroko meno kūrinius, verta apsilankyti ir vienoje didžiausių šiuolaikinio meno galerijų. MAXXI – pirmasis Romos muziejus, skirtas vien tik šiuolaikiniam menui ir žymiausiems Italijos XXI amžiaus kūriniams. Muziejuje galima ne tik išvysti įdomių parodų, bet ir dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, edukaciniuose projektuose, konferencijose ir paskaitose.

Vis dėlto, vos tik pamačius galeriją, dėmesį patraukia jos architektūra – šią galerija suprojektavo žymioji Irako–Britanijos architektė Zada Hadid (idėja atrinkta net iš 273 kitų architektų pasiūlymų!), o pastatas laikomas vienu sėkmingiausių jos darbų. Pasitelkdama neįprastas geometrines formas ir išdėstymą, architektė sukūrė į Flaminio rajoną unikaliai įsiterpiantį pastatą, įspūdingą tiek savo išore, tiek interjeru. Iš pirmo žvilgsnio masyvus statinys viduje stebina savo erdve, šviesumu, į sales vedančiais vingiais bei stiklo (stogas), plieno (laiptai bei kolonos) ir betono (sienos) deriniu.

Šis muziejus kiek toliau nuo miesto centro, tad norint jį pasiekti, pavyzdžiui, nuo vienos centrinių miesto aikščių Piazza del Popolo, teks eiti apie 30 minučių. Žinoma, viešuoju transportu galeriją pasiekti galima žymiai greičiau.








2. Borgezių galerija

Borgezių galerija – Romos centre esančiame parke įsikūrusi galerija, kurioje galima išvysti žymiausių senovės Romos, renesanso ir baroko menininkų darbų. Tai – viena įspūdingiausių privačių meno kolekcijų, kurią XVII amžiuje surinko kardinolas ir meno kolekcionierius Scipione Borghese, popiežiaus Pauliaus V-ojo sūnėnas. Kodėl verta čia apsilankyti? Galerijoje eksponuojami Karavadžo, Mesinos, Rafaelio, Ticiano ir kitų žymių dailininkų darbai bei įspūdingos Kanovos ir Berninio skulptūros.

Nors galerija nėra labai didelė, salių puošnumas, paveikslų ir skulptūrų darna palieka įspūdį tiek meno žinovams, tiek mažiau nusimanantiems lankytojams, norintiems tiesiog pasigrožėti garsiais kūriniais ir galerijos interjeru. Čia rasite 22 kambarius, išdėstytus dviejuose aukštuose. Daugybė darbų, įskaitant žymiąsias Berninio skulptūras, eksponuojami būtent tose salių vietose, kurioms jie ir buvo kurti, tad paveikslų ir skulptūrų išdėstymas autentiškas.

Kitaip nei daugumoje Romos muziejų, pavyzdžiui, žymiuosiuose Vatikano muziejuose, lankytojų skaičius šioje galerijoje ribojamas, tad joje niekuomet nesusidursite su dideliais turistų srautais. Tačiau svarbu žinoti, kad bilietą būtina įsigyti iš anksto (vietoje arba internetu). Su juo galerijoje galėsite praleisti dvi valandas.






1. Vatikano muziejai

Vatikano muziejai – bene lankomiausia Romos vieta, kurioje galima išvysti vieną didžiausių pasaulyje meno kolekcijų iš įvairių epochų kūrinių. Tarp popiežių šimtmečiais rinktos kolekcijos darbų pamatysite ir tokius visame pasaulyje žinomus kūrinius, kaip Rafaelio „Kristaus atsimainymas“ ir „Atėnų mokykla“, Mikelandželo „Paskutinis teismas“, Karavadžo „Kristaus laidojimas“ ir t. t. Beje, muziejuose sukaupta ir didžiulė graikų, egiptiečių, romėnų vertybių kolekcija.

Vis dėlto didžiausią dėmesį lankytojai skiria žymiajai Siksto koplyčiai, kurioje galima išvysti net 1100 kvadratinių metrų ploto Mikelandželo nutapytą freską, iki šiol laikomą vienu didingiausių meno kūrinių žmonijos istorijoje. Tikriausiai ne visiems žinomas svarbus faktas – būtent Siksto koplyčioje vyksta konklava, kurios metu renkamas naujas popiežius.

Lankantis Vatikano muziejuose, patartina atkreipti dėmesį į darbo valandas ir savaitės dienas – kadangi šie muziejai itin populiarūs tarp turistų, milžiniškos eilės ir didelis lankytojų skaičius gali sugadinti nuotaiką. Muziejuje patartina lankytis darbo dienomis, pirmosiomis darbo valandomis.

Taip pat žinokite, kad, kitaip nei visuose valstybiniuose Romos muziejuose ir galerijose, Vatikano muziejuose nemokamai apsilankyti galima ne pirmą, o paskutinį mėnesio savaitgalį. Tiesa, atvykę čia pastarosiomis dienomis, pasiruoškite eilėje palūkėti vieną ar dvi valandas, ypač jei Romoje viešite gegužės–rugsėjo mėnesiais.








Ar teko lankytis šiuose muziejuose? Kokį įspūdį jie paliko jums? Komentaruose kviečiame pasidalinti savo nuomone ir papasakoti, kokiais Romoje esančiais muziejais papildytumėte mūsų sąrašą.

Susiję straipsniai
Kumu muziejus
Pusmėnulio formos „Kumu“ muziejus | Talinas, Estija
2018-02-23
Draugišku ateiviu pramintas Graco miesto muziejus | Gracas, Austrija
2018-02-07
„Monmartro“ muziejus | Prancūzija, Paryžius
2016-11-16
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com