Beatričės Kelerienės keramikos darbų paroda

Kviečiame į birželio 19 – liepos 28 dienomis „Domus“ galerijoje vykstančią menininkės Beatričės Kelerienės keramikos darbų parodą.

B. Kelerienės braižu keramikoje tapo aukštos temperatūros malkinio degimo kūriniai, dekoruoti išsilydžiusiais medžio pelenais ir, be abejo, lengvai atpažįstama, klasikine arbatos estetika persmelkta stalo keramika. Didelė dalis parodoje eksponuojamų kūrinių – būtent aukštos temperatūros krosnyse sukurti skulptūriniai objektai. Greta ir interjerų puošmena, – indai ar vazos, – pačios pavieniui kuriančios autentišką aplinką ir visiškai pasikeičiančios, užpildžius gėlių puokštėmis.

Autorė sako, kad žvelgiant į kūrinius, pirmiausiai suvokiame trijų dimensijų formas, bet pradėjus šiuos kūrinius naudoti savo kasdieniame gyvenime, puošti savo aplinką, prisilietimais atskleidžiame ketvirtąją dimensiją – sąveiką su būtimi. Pelenų glazūros indai ilgainiui įgauna naujus atspalvius. Puodelių ir arbatinukų paviršiai ir faktūros nuolat kinta juos naudojant, plaunant. Šeimininko ranka ir mylimas indas kaskart vis labiau atpažįsta vienas kitą. Sodo ar interjero skulptūros kiekvieną sezoną keičiasi kartu su aplinka ir oru, žinia, priklausomai nuo to, kur jos apgyvendintos.

Keramikos meistras, sukurdamas kūrinį, tik užduoda formą ir nubrėžia jam likimo kryptį. Vėliau kūrinio gyvybę palaiko ir gyvenimo virsmus formuoja kūrinio šeimininko rankos ir aplinka. Nuoširdžiai puoselėjamas keramikos kūrinys atskleidžia nepalyginamai daugiau kaitos. O kūrinio autoriaus meistrystė įvertinama iš šios kaitos grožio.

Anagama

Anagamos technika sukurti keramikos kūriniai – visada ypatingi: ypatingų formų, iš ypatingų molių, tinkamų degti specialioje malkinėje aukštakrosnėje – anagamoje. Tai viena iš seniausių, sudėtingiausių ir didelių įgūdžių reikalaujanti keramikos technika, kadaise iš Kinijos paplitusi Korėjoje ir Japonijoje.

B. Kelerienė, po dešimtmečio anagamos studijų Japonijoje pastatė Lietuvoje savaip patobulintą krosnies versiją – Karmazinų anagamą. Beatričės anagamos kūriniai maždaug savaitę laiko degami malkų liepsnoje, 1300 laipsnių karščio temperatūroje. Tokiame karštyje molyje esantis vanduo visiškai išgarinamas ir keramikos dirbiniai tiesiog suakmenėja. Per vieną degimą Karmazinų anagamoje sudeginamas milžiniškas kiekis malkų – apie 30 erdvėmetrių. Tai reikalinga ne vien tik aukštai temperatūrai užtikrinti. Iš didelio kiekio medienos susidaro didelis kiekis pelenų, kurie lydosi ir liepsnos jais piešia ant keraminių paviršių. Anagamos meistrystė – valdyti liepsnų ir pelenų srautus krosnyje, dekoruoti keramiką liepsnų prisilietimais.

Dar lipdant ar žiedžiant anagamai skirtus kūrinius jau galvojama, kurioje krosnies vietoje jie bus padėti, kaip juos apgobs liepsnos, iš kurios pusės indą dengs angliukai, kur varvės išslydę pelenai. Ilgalaikis degimas Karmazinų anagamoje duoda ypatingas paviršių faktūras, atspalvius, persiliejančius nuo žemės grunto tonų iki ugninių švytėjimų.

Pelenų glazūra

Pelenų glazūros kolekciją B. Kelerienė sukūrė keramikos dirbinius degdama malkinėje aukštakrosnėje. Šie kūriniai dekoruoti išsilydžiusiais medžio pelenų, sumalto akmens dulkių ir įvairių molio rūšių mišiniais. Aukštakrosnėje šios medžiagos lydosi sudarydamos vadinamą pelenų glazūrą, o sukuriant redukcijos ar oksidacijos atmosferą, krosnyje išgaunami specifiniai atspalviai ir blizgesiai. Kaip ir anagamos indai, šie yra itin atsparūs, nors ir degti gerokai trumpesnį laiką. Iš natūralių gamtos medžiagų lydinio gautos glazūros suteikia indams specifinio grožio. Šios kolekcijos dekoras išskirtinis ne tik medžiagišku natūralumu, bet ir, tarytum atsitiktinai, susiformavusių spalvų sąskambiais.

Raku

Trys Paukščių skulptūros sukurtos raku technika. Raku dekoro kūriniai atrodo trapūs, lyg ir suskeldėję. Labai klaidinantis grožis. Iš tiesų jie pakankamai tvirti ir atsparūs, išdegti 1000 laipsnių karštyje. B. Kelerienė raku technika kuriamiems darbams naudoja Lietuvoje kastą molį su granito smiltimis, o dekoravimui – saugias glazūras, natūralius angobus. Įspūdingas suskeldėjimas atsiranda, kai iš krosnelės ištraukiamas įkaitintas žaižaruojantis dirbinys ir įmetamas į medžio pjuvenas. Pjuvenose kyla staigus mažas gaisras, pridususiose liepsnose sukuriama redukcinė atmosfera ir taip atsiranda metaliniai blizgesiai. Dėl staigaus temperatūrų pasikeitimo glazūrų paviršius suskeldėja, o šimtai atsiradusių mažyčių įtrūkimų užsipildo suodžių dalelytėmis. Tuomet įdėmiai apžiūrimas raku dekoro paviršius: jis visas apipintas vos matomu įtrūkimų tinkleliu, atspindžių šviesa lūžinėja sutrūkusiame paviršiuje, o spalvos, regis, įgyja trečią matavimą.

Kviečiame apžiūrėti B. Kelerienės darbus gyvai, o patikusius – įsigyti.

KUR? „Domus“ galerijoje (P. Lukšio g. 32, Vilnius).

KADA? Birželio 19 – liepos 28 dienomis.

Įėjimas nemokamas.

Susiję straipsniai