FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė (g. 1942 m. balandžio 17 d. Mažeikiuose) – Lietuvos scenografė, tapytoja.

1965 m. baigė Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) Tapybos fakulteto Scenografijos skyrių. 1965–1986 m. – Lietuvos kino studijos dailininkė-statytoja. Nuo 1967 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Žymesni darbai: scenografija ir kostiumai pirmajam lietuviškam miuziklui „Velnio nuotaka“, scenografija filmui „Kelionė į rojų“, kostiumai filmui „Herkus Mantas“, scenografija filmams „Virto ąžuolai“‚ „Mano vaikystės ruduo“ ir kt. – iš viso, kūrėja prisidėjo net prie dvylikos kino filmų.

1986–1990 m. F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė dirbo dailininke Nacionalinėje televizijoje, tuo pačiu metu kurdama ir įvairiuose teatruose. Reikšmingesni darbai: Akademiniame dramos teatre – „Tiltas“, „Spyruoklinis kareivėlis“, „Piteris Penas“ , Kauno dramos teatre – „Juodoji komedija“, Kauno muzikiniame teatre – „Rozmari“, „Silva“, „Aušrinė“, Klaipėdos muzikiniame teatre – „Baltasis vilkas“, taip pat „Liudvikas XIV“ ir kiti. Kartu sudėjus – net 40 spektaklių. Žymesni darbai televizijoje: spektakliai „Heda Gabler”, „Barbora Radvilaitė“, laidų ciklas „Rūmų didybės aidai“, taip pat buvo kultūrinės laidos „Vizijos ir tikrovė” scenografė ir bendraautorė.

Nuo 1990 m. F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė pasinėrė į įvairius scenografijos projektus, tokius kaip: 1991 m. „Banchetto Musicale“ (Baroko muzikos festivalyje), 1992 m. „Dainų dainelė“, 1993 m. „Baltica“ (Tarptautiniame festivalyje), 1993–2005 m. kalėdinės sostinės eglės renginius bei kitus žymių datų minėjimus ir progas.

1997 m. pasirodė autorės tapybos ciklai „Indijos atšvaitai“, 1997 m. – „Paukštė LITUA Kvedlinburge”, 2002 m. – „Medžiai ir bokštai“. Dailininkė dalyvavo personalinėse ir grupinėse parodose Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Rokiškyje, Plungėje, Druskininkuose, Lenkijoje, Norvegijoje ir net Indijoje. Tapytojos kūrinius eksponuoja LTMK muziejus, Žemaičių dailės ir Mažeikių muziejai.

Menotyrininkė, dailės kritikė Gražina Kliaugienė apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę:

„Pasaulis keistas tiems, kurie teįžiūri jame rūpesčius, vargą ir buitį, ir tiems, kurie tik „skina gėles“ – linksmiems ir nerūpestingiems.

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, ko gero, bus mačiusi ir šilto, ir šalto. 1965 metais baigusi Dailės akademiją, ji iškart atsidūrė permainingame teatro, kino ir televizijos pasaulyje – intensyviai dirbo, kurdama scenografiją ir kostiumus. Taip atsirado pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, visą jaunųjų vilniečių kartą išauginęs „Piteris Penas“, „Liudvikas XIV“, „Raudonkepuraitė“, „Karalius Motiejukas I“ ir „Juodoji komedija“ (Kauno dramos teatre), operetės „Rozmari“ ir „Silva“, baletas „Aušrinė“, „Virto ąžuolai“, kine – „Kelionė į rojų“, „Barbora Radvilaitė“, televizijoje – „Heda Gabler“, ir daugelis kitų…

Bet ilgainiui daiktai šiame, jau įprastu tapusiame pasaulyje tartum neteko tikrosios paskirties ir pavidalo, jų prasmės ir vardai ėmė keistis ir liko neįvardyti, nepašaukti…

Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse.

Dailininkės kūriniuose žiburiuoja šviesa – čia žiebiasi, čia gęsta spalvos. Jų harmonija neliūdna, nevienatonė, nors ir „neįmanoma nuskinti nuo lauro medžio, ant kurio auga meno vaisiai, nė vieno lapelio, nesumokėjus už jį savo paties gyvenimu“ (Tomas Manas).“

Raimonda Bitinaitė Širvinskienė apie Filomeną:

Universalios menininkės Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės pomėgis keliauti nesibaigia įvairių meno sričių keliais. Dailininkės pamėgtoje tapyboje įkūnyti jos įdėmiai stebimo miesto vaizdai, jautriai atskleista meilė gyvam miestui, giliai slypintis ilgesys dingusiam Vilniui, egzotiškiems kraštams. Dailininkė žavisi miesto architektūros ir gamtos sąveika. Jos peizažuose išnyra arba skęsta konkretūs, atpažįstami pastatai. Regis, viskas, ką matome yra laikina, nepastovu. Galima suprasti, kad dailininkė kuria besikeičiančio miesto viziją. Kyla įtarimas, jog dailininkę veikia ne tik dabartis, bet ir svajonės, praeitis, jaunystės patyrimai.

Išties, dailininkė pradėjo savo kūrybinį kelią nuo kitokių peizažų –pramanytų, uždarytų į dėžutę, atsiveriančių už uždangų ar išnykstančių už įrėminto kadro. Filomena–pirmiausia scenos žmogus– ji pati išraiškinga ir komunikabili kaip aktorė, o baigusi teatro dailę, 7 dešimtmetyje tapo viena iš nedaugelio drąsių moterų, kuri pasikėsino į vyrišką, iki tol žinomų teatro dailininkų Stasio Ušinsko, Liudo Truikio, Jono Surkevičiaus, jos mokytojo Vytauto Palaimos valdomą sritį. Tačiau ji aprėpė dar daugiau nei jos konkurentai. Dailininkei pakluso ne tik teatro scena, bet ir naujosios medijos- televizija, kinas, kur ja pasitikėjo stiprios kūrėjo rankos kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Gytis Lukšas, Marijonas Giedrys, o pripažinimą pelniusių filmų „Velnio nuotaka“, „Herkus Mantas“ atmosfera, vizualumas buvo didesnioji filmų sėkmės dalis. Šiuose filmuose dailininkė kūrė įtaigius charakterius, pasitelkdama kostiumo iškalbą, o teatro vizualinė plastika persikėlė į dailininkės savarankiškai atliktus tapybos darbus, juose įskaitoma išradinga teatrinė patirtis.

Dailininkė tapydama miesto peizažą tarsi instinktyviai išryškina teatrui svarbaus veiksmo dramatiškumą. Jos peizažuose, kaip scenovaizdžiuose nėra mašinų, žmonių. Atrodo, dailininkė įpratusi, kad jie atsiranda spektaklio metu. Teatrinis uždaras vaizdas, savotiški kulisai lydi ne vieną dailininkės peizažo kompoziciją, jie sustiprina erdvės pojūtį.
Prabėgančio kadro naikinamas vaizdo ryškumas išliko ne viename miesto peizaže, dailininkės ekspresyviame potėpyje. Gamtos miesto vaizdiniuose justi dvelkiant dvasią, kuri kuriasi iš gamtos judėjimo, ritmo, žemės ir vandens sandūros, oro, vėjo, šviesos virpėjimo, apšvietimo kaitos. Viskas randasi kaip teatre „čia ir dabar“.

Dailininkė daugelį peizažų komponuoja tvirtai, kaip tikra režisierė. Ypač tai stebina, kai tapoma architektūra – čia būtinas perspektyvos tikslumas, aiškus peizažo planų išdėstymas. Tada, dailininkė pabrėžia horizonto liniją. Atsiranda kino kamerai būdingas judėjimas žemyn arba aukštyn, formuojantis rakursus, priverčiančius žiūrovą pakelti arba nuleisti galvą. Dailininkė jaučia žiūrovą ir kviečia pasimėgauti tapyboje subtiliai sukurtais kinematografiniais ir teatriniais efektais.
Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė

F. Linčiūtės-Vaitiekūnienės darbų ieškokite ČIA.

FotogalerijaVideo galerijaParodos ir apdovanojimaiTekstai apie autoriųNaujienos
Susiję straipsniai
Birutė Stančikaitė
2017-06-14
Ramunė Kmieliauskaitė
Ramunė Kmieliauskaitė
2017-03-13
Ričardas Zdanavičius
2016-08-31
Janis Brekte
2016-07-19
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
  • Plačiau apie autorių
  • Visi autoriaus darbai
Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com