FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 29 – rugsėjo 4

0829

PARODOS VILNIUJE:

  1. Loreta ir Ričardas Zdanavičiai: tapybos paroda „Veidai ir atvaizdai“ – veidai – tai žmogaus sielos būsena ir nūdienos pasaulio refleksija. Meninė metafora, bandant suprasti žmogaus emocinę būseną: kas slegia jo širdį, kas slypi pasąmonėje? Kaip jis išgyvena asmenines krizes ir visuomenėje vykstančius pokyčius? Pažvelkime giliau į trapią žmogaus sielą. Koks sielos grimasų paženklintas tikrasis žmogaus portretas. Atvaizdai – tai asmeniniai tapybiniai pasakojimai – apmastymai sudėlioti iš gamtoje patirtų, pajaustų, pastebėtų gamtos reiškinių. Paveikslai tapyti, užtapyti ir vėl pertapyti dviejų paskutinių vasarų metu. Vėjo, saulės, vandens, erdvės ir laiko kausimus gaudantys meninėje kūryboje. Tapybos paroda „Veidai ir atvaizdai“ – jau trečioji žinomų tapytojų Loretos ir Ričardo Zdanavičių paroda drauge.
    Galerijoje „Arka“ veikia iki rugsėjo 17 d.
    Daugiau apie parodą čia. 

  2. Raimonda Jatkevičiūtė Kasparavičienė: tapybos paroda „AŠ?“ – parodoje eksponuojami paveikslai, autorės sukurti per metus. „Turėjau surengti šią parodą, nes norėjosi tokiu būdu padėti tašką, kad judėčiau toliau. O gal susivokti, kas ta AŠ?Parodos pavadinimą nusižiūrėjau nuo sienų „grafiti“. Klausimas, vertas dėmesio. Sakyčiau, netgi filosofinis. Nustebino jo lakoniškumas. O aš ar žinau, kas esu? Kokia esu? O kokia aš esu tapyboje ir dar galiu būti? Kiekvieną kartą laukiu naujo paveikslo, tarsi visai pašalinis žmogus. Aš nežinau, koks jis bus. Taip, vaizduotė lyg ir žino, ką turi žinoti, bet kaip TAI nuguls ant drobės?“ – samprotauja J. Kasparavičienė.
    Galerijoje „Arka“ veikia iki rugsėjo 17 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  3. Baltarusijos ir Lietuvos menininkų darbų paroda DRAUGE / РАЗАМ – paroda atveria Lietuvą ir Baltarusiją jungiančią temą, atskleidžia, kaip ji yra suvokiama ir išreiškiama abiejų šalių dailėje. Bendroje parodoje labai įdomu palyginti panašumus ir skirtumus tarp baltarusių ir lietuvių menininkų kūrybos. Atsakyti sau patiems ir žiūrovams į klausimus: kas mes? Kas mus skiria ir jungia dabar?
    Galerijoje „Arka“ veikia iki rugsėjo 17 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  4. Vasile Botnaru (Moldova): NOSTALGIA, PLURALIA TANTUM (tapyba vynu ant popieriaus) – kiekviename žmoguje vienu metu gyvena praeitis ir ateitis. Dabartis – tarsi susiaurėjimas smėlio laikrodyje, per kurį smėlis nesulaikomai krenta iš viršutinės dalies į apatinę. Mumyse susipina prisiminimai ir svajonės. Būtuoju laiku mes sutauriname, nušviečiame vietas ir įvykius, iš kurių susideda mūsų prisiminimų vitražai. Neišsipildžisios svajonės persikelia į ateitį, todėl kad viskas dar gali įvykti. Jei ne šiame, tai kitame gyvenime. Apie tai ir yra vyno tapyba.
    Galerijoje „Arka“ veikia iki rugsėjo 17 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  5. Šiuolaikinio meno paroda „Painting records“ – tai jau antrasis tapytojo Lino Cicos kuruojamas projektas tema „Menas ir muzika“. Parodos kuratorius dalyvauti parodoje pakvietė ne tik žinomų menininkų, bet ir neeilinių asmenybių būrį. Tai tapytojai, dizaineriai, menotyrininkai, muzikantai, kompozitoriai, mados pasaulio atstovai.
    „Šv. Jono gatvės galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  6. „Moralės refleksas“ –parodoje kalbama apie kūniškuosius moralės idėjos pavidalus, o sąsajos tarp jų žymimos psichologinių stimulų žemėlapyje. Tyrimu gilinamasi į momentus, kai moralinės vertybės patyrė spaudimą ir įgijo naujas formas, pavyzdžiui, AIDS krizės metu, skirtingais gimstamumo kontrolės istorijos momentais ar per raganų medžioklę XV amžiaus Europoje. Šių atvejų analizė leidžia pamatyti, kad moralės istorija nėra nuolatinės pažangos kelias laisvo mąstymo ir tolygiai subalansuotos visuomenės link. Veikiau tai procesas, atkartojantis fiziologinę raumens veikseną, t. y. susitraukimą ir atsipalaidavimą moralės problemų atžvilgiu. Parodos kūrėjams rūpi paslėpta moralės veikimo logika, leidžianti perprasti baimės atmosferą, cenzūros ir moralės diskursus tiek kapitalistinėse, tiek ankstesnėse visuomenėse.
    „Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki spalio 19 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  7. „Public secrets“ – projektas PUBLIC SECRETS – tai miesto patirčių rinkinys. Patirties geografija apima tiek naktinio miesto gyvenimo sceną ir jos užkulisius, tiek asmenines erdves, kurios provokuoja, o neretai ir padiktuoja specifinius veiksmus. Miestas – tai terpė rastis situacijoms ir jose dalyvauti, o dalyvaujant keisti jos kontūrus, bent jau suvokimo ir matymo prasme. Aplinka (miestas ir žmonės) fiksuojami savaip – intymiai, subjektyviai, minimaliai. Tai aštrūs potyriai, charizmatiški personažai, viešos istorijos ir privačios tiesos. Tačiau privatumas nėra pažeidžiamas, nes tapdamas įvykių dalyviu ir liudininku fotografas sutelkia dėmesį į turinio prasme iškalbingas detales. Vaizdžiai situaciją nupasakojantys kadrai tampa individualiu fenomenologiniu tyrimu, sudarytų iš kultūros ir kasdienybės užkulisių, kurie bendram ir nesuklastotam miesto vaizdui susidaryti yra tiek pat vertingi ir būtini, kaip ir oficialus, fasadinis miesto veidas.
    „Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki rugsėjo 24 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  8. „Laiko reportažai“ – paroda skirta fotografo Mariaus Baranausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje pristatoma kūrybos retrospektyva, apimanti tris pagrindinius M. Baranausko archyvo klodus, – tai meninės ir reportažinės fotografijos, kuriose užfiksuoti 6–9 dešimtmečio Lietuvos vaizdai, kelionių po pasaulį momentai ir svarbiausi Atgimimo įvykiai. Tyrinėjant M. Baranausko fotografijų archyvą, ypač akivaizdžiai išsiskiria du stilistiniai momentai. Kadangi fotografija sovietmečiu buvo itin stiprus ideologinis įrankis, kai kuriose nuotraukose jaučiama gyvenamojo meto įtaka, jam būdinga stipriai ideologizuota estetika, kuria ir rėmėsi informacinių agentūrų redaktoriai. Tokiose iš socialistinio realizmo stilistikos dar neišsivadavusiose fotografijose matyti sustingusios pozos ir išraiškos, surežisuotas siužetas, nuasmeninti personažai. Vis dėlto tokią siužeto ydą kompensuoja nepriekaištinga vaizdo kompozicija, detalių išdėstymas. Tuo tarpu kita darbų dalis, sutapusi su „atšilimo“ laikotarpiu, akivaizdžiai laisvesnė – tai meniškesni, humanistinio pobūdžio kūriniai, turintys naujojo dokumentalizmo bruožų. Būtent jie išreiškia autoriaus individualų braižą, išryškina jo kūrybinę erdvę, kurios centre vaizduojamas tikras žmogus ir natūralus jo santykis su tikrove.
    Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia iki rugsėjo 25 d.
    Daugiaau apie parodą čia.
  9. Sharon Ya’ari: „Laukų ir miškų pozityvai“ – Nacionalinė dailės galerija pristato vieną didžiausių Izraelio šiuolaikinio menininko S. Ya’ari fotografijų parodą Europoje. Tai, pirmiausia, unikali galimybė susipažinti su kita, mums menkiau žinoma fotografine tradicija. S. Ya‘ari kuria didelio formato, koncentruoto turinio vaizdus. Tai – fotografijos, kuriose nedaug dokumentikai būdingo atsitiktinumo ir spontaniškumo, netgi priešingai – dauguma vaizdų apmąstyti ar net sąmoningai sukonstruoti.
    Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 4 d. 
    Daugiau apie parodą čia.

  10. „Catch Harmony by the Tail“ – vazdingoje ir gausioje parodos kolekcijoje eksponuojami abstraktūs paveikslai ir skaitmeninė animacija, palydima lounge ir ambientmuzikos garsų (garsas – Smooz Ambrosia, miksas – Dj Rissas). Parodos kūrėjai domisi harmonijos sąvoka, jos daugiabalsiškumu, sąsajomis mene ir moksle, reikšme žmogui. 
    Dailininkų sąjungos galerijoje veikia iki rugpjūčio 31 d. 
    Daugiau apie parodą čia.
  11. Gintaro Zubrio paroda „Trapumas“ – dar studijuodamas Vilniaus dailės akademijoje tapytojas išsiskyrė novatoriška mąstysena, drąsiais eksperimentais, kūryboje keliamais filosofiniais klausimais. 1994–1996  m.  sukurti  G. Zubrio  darbaai, viena vertus, atliepia menotyrininkų įvardintą „lūžio kartos“ istorinį kontekstą, kita vertus,  yra  itin  autentiški,  drąsūs  ir  nuoširdūs, net  gali  būti  įvardinti  kaip „peržengę laiką“.
    „Pylimo galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 27 d.  
    Daugiau apie parodą čia.
  12. Nemokama ekskursija po fotografijos parodas – NDG kviečia atidžiau apžiūrėti ir pasiklausyti gido Vytenio Buroko pasakojimų apie dvi fotografijos parodas – Sharono Ya‘ari „Miškų ir laukų pozityvai“ ir Adaukto Marcinkevičiaus „Optimistai ir skeptikai. 1954–1959 metų fotografijos“.
    Nacionalinėje dailės galerijoje rugpjūčio  24 d., 17 val.
    Daugiau apie ekskursiją čia.
  13. Fotografo Adaukto Marcinkevičiaus paroda – su A. Marcinkevičiaus vardu yra siejamas naujas Lietuvos fotografijos etapas – išsilaisvinimas iš totalitarinės ideologijos suformuotų stereotipų ir posūkis į modernesnę raišką. Deja, ši nuostata buvo paremta tik keliais fotografo darbais ir skurdžiais faktais apie jo veiklą. Visas abejones išsklaidė fotografo archyvas, kurį išsaugojo ir atveria visuomenei jo šeima.
    Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 18 d. 
    Daugiau apie parodą čia.

  14. „Viktoras Petravičius. Kūrybos koordinatės“ – personalinė vieno iškiliausių XX a. Lietuvos grafikų V. Petravičiaus šešta personalinė paroda Lietuvoje. Be Lietuvos muziejuose saugomų ankstesnėse parodose dominavusių dailininko kūrinių, stengtasi parodyti kuo daugiau žiūrovams nematytų, privačiuose rinkiniuose esančių ir atskiriems asmenims autoriaus dovanotų dailininko darbų (eksponuojama per 90 darbų).
    Šiuolaikinio meno centre veikia iki rugsėjo 4 d.
    Daugiau apie parodą čia. 

  15. Lietuvai dovanotos orientalinės dailės kolekcijos paroda – svarbi rinkinio dalis – tajų dailės kūriniai iš Tailando: sena bronzinė Budos galva su auksavimo pėdsakais, puikūs tradicinės medinės skulptūros pavyzdžiai, ypač auksuota povo skulptūra su inkrustacijomis. Didžiausia – kiniškoji kolekcijos dalis, kurioje yra tapybos, skulptūros, dailiųjų amatų pavyzdžių, bet vyrauja taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai.
    Radvilų rūmų muziejuje veikia iki spalio 31 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  16. Lietuvos muziejų kelio programos paroda „Portretai dvarų kolekcijose“ – parodoje eksponuojami Tiškevičių, Oginskių, Pliaterių, Karpių, Riomerių, Jelenskių, Zubovų ir kt. giminių portretai iš Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Žemaičių „Alkos“, Šiaulių „Aušros“, Rokiškio krašto muziejų ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos. Pristatoma visa dvarų portretų įvairovė – aliejiniais dažais tapyti portretai, pastelės, akvarelės, skulptūriniai biustai ir medalionai, litografijos, piešiniai. Daugelis kūrinių rodoma pirmą kartą.
    „Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki spalio 16 d. 
    Daugiau apie parodą čia.
  17. Personalinė Gusto Jagmino paroda „Peizažas su kaliošu“ – tai trečioji asmeninė menininko paroda, kurioje bus išskirtinai tik peizažai – ramūs, degantys, skęstantys, pilni, tušti, apokaliptiški  ir romantiški. Menotyrininkas Kęstutis Šapoka Gustą Jagminą apibūdina kaip autsaiderį ir tuo pačiu „lietuviškos“ tapybos tradicijos puoselėtoją  „Riba tarp autsaiderių, primityvaus meno ir lietuviškos ars tradicijos. Ties šia riba sunku dėlioti į „lentynas“. Balansavimas ant šios ribos ir sukuria intrigą.“
    Galerijoje „Meno niša“ veikia iki rugsėjo 23 d.
    Daugiau apie parodą čia.

PARODOS KAUNE:

  1. „Gatvės vertė“ – tryliktojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ pagrindinė paroda yra festivalio dalyvavimo didelio masto Europos bendradarbiavimo projekte rezultatas. Parodos atidarymo dieną bus paskelbta visa festivalio programa, prasidėsianti rugsėjo 6 d. Paroda „Gatvės vertė“ tyrinėja viešosios erdvės ir gatvės fotografiją, šiandienines miesto, kaip gyvenamosios ir vartojamosios erdvės apraiškas, fotografą prilygindama bodleriškajam Flâneur. Kaip rašo vienas parodos kuratorių Leonidas Donskis, flâneur dykinėtojas pasirodo kaip slaptas miesto mylėtojas; tiksliau jos/jo išgelbėtojas. Miesto pasakojimų karalystėje, senoje ir naujoje, flâneur turi tendenciją tapti flâneuse – modernia moterimi, įsikūnijusia į miesto mylėtoją. Savo bučiniu ji pažadina miegantį miestą. Dykinėtojai yra linksmintojai, vujaristai, bučiuotojai, mylėtojai… tačiau yra nutolę nuo gundymo ir priekabiavimo.
    Mykolo Žilinsko dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 18 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  2. „Ranka rankon“ – ispano Xaro Castillo savo kūryboje gretina asmenines patirtis su mitais ir ikonografija, padėjusiais sukurti tam tikrą kolektyvinę kultūrinę vaizduotę istorijoje. Iš įvairių klasikinės mitologijos veikėjų – Demetros, Medėjos, etc. – ir kitų krikščioniškosios ikonografijos personažų ji kuria savo asmeninį vaizdinį, kuriame tokios sąvokos kaip dievybė-žmogus ir religija-pasaulietiškumas tampa dinamiškomis sąvokomis, papildančiomis viena kitą nuolatiniame tarpusavio konflikte.
    Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 26 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  3. „Different Echoes“ – paroda „Skirtingi aidai“ yra tarptautinio kūrybinio bendradarbiavimo projekto BE SIENŲ / WITHOUT BORDERS dalis.
    Galerijoje „Meno forma“ veikia iki rugsėjo 9 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  4. 18-ojo Tarptautinio Kauno kaulinio porceliano simpoziumo paroda – tarsi magiškas porceliano teatras. Gerai pažįstami daiktai ir gyvoji gamta čia transformuojasi į naują, trapų, kone besvorį būvį. Kasdienybės apnašos nudega aukštos temperatūros krosnyje ir priešais jus tobulume sustingsta… sausi pusryčiai apkaišyti porceliano šilauogėmis. Prabangioje medžiagoje viskas įmanoma – pomidorai jungiasi su skaitmeniniais garso grotuvais, šachmatininko atmintis įgauna tris dimensijas, o elegantiški drabužio aksesuarai – varlytės ir peteliškės, atsisako tarnystės po kaklu ir sutupia neįpraston kolekcijon.
    Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia iki rugsėjo 15 d. 
    Daugiau apie parodą čia.

PARODOS KLAIPĖDOJE:

  1. Tarptautinė akvarelės paroda „Klaipėda 2016“ – dailininkų pristatomuose akvarelės kūriniuose – jaunatviškas polėkis ir eksperimentavimas, persipynęs su akademiniu stabilumu bei postimpresionistiniu ekspresyvumu. Parodoje pateikiamos lyrinės miniatiūros ir monumentalūs darbai, realistiniai siužetai ir spalvinės variacijos. Ši akvarelės paroda išsiskiria jausmų analize, įspūdžių perteikimu. Spalvinis meistriškumas būdingas visai ekspozicijai, nepriklausomai nuo pasirinkto žanro, mažorinės ar minorinės emocijos.
    KKKC parodų rūmuose veikia iki rugsėjo 4 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  2. Algio Griškevičiaus kūrybos retrospektyva – A. Griškevičiaus kūrybai būdingas kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų ir nuostatų aktualizacija, nevengiant ironijos ir tragikomedijos. Per keletą dešimtmečių pasikeitė autoriaus tapybos darbų spalvinė raiška ir kompoziciniai sprendimai, tačiau galima įžvelgti kūrinių temų ir objektų nuoseklumą: dažniausiai be žmonių, tušti miesto peizažai, architektūros detalės, restauruojami ar apleisti pastatai, pastoliai, nereprezentacinės miesto erdvės, tuščios žaidimų aikštelės ir atrakcionų parkai, miesto ir gamtos susitikimai. Tapybos darbuose beveik nėra žmonių arba jie – pavieniai ir tarsi atsitiktiniai, neveikiantys miesto, gyvenančio savo gyvenimą. A. Griškevičiui būdinga itin detali, materiali tapyba, uždara kompozicija, intensyvi, ekspresyvi, iš nematomo šaltinio sklindanti šviesa bei priešingybių jungimas į vieną visumą.
    KKKC parodų rūmuose veikia iki rugsėjo 4 d.
    Daugiau apie parodą čia.

  3. „Gyvoji gamta dailėje XVII a.–XX a. I pusėje“ – parodoje eksponuojamos XIX a.–XX a. I pusės animalistinės tematikos skulptūros ir keletas XVII–XIX a. paveikslų iš privačios Andrejaus Balykos kolekcijos ir Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
    Prano Domšaičio galerijoje veikia nuo birželio 4 d. 
    Daugiau apie parodą čia.

PARODOS ŠIAULIUOSE:

  1. „Miesto spalvos“ – festivalio „Šiaulių Monmartro Respublika“ plenere sukurtų darbų paroda.
    „Laiptų galerijoje“ veikia iki rugsėjo 6 d.
    Daugiau apie parodą čia.

  2. Eduardo Juchnevičiaus kūrybos paroda – festivalio „Šiaulių Monmartro Respublika“ metu atidaroma Eduardo Juchnevičiaus (1942–2011) grafikos paroda.
    „Laiptų galerijoje“ veikia iki rugsėjo 6 d.  
    Daugiau apie parodą čia.

  3. „Ant popieriau be ribų…“ – Šiaulių, Liublino ir Žešuvo universiteto dėstytojų paroda.
    „Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki rugsėjo 5 d. 
    Daugiau apie parodą čia.

  4. Indrės Šerpytytės kūrybos paroda – I. Šerpytytė nagrinėja atminties, traumų ir praradimų klausimus per gimtosios Lietuvos pokario ir dabartinę istoriją. Pasak pačios menininkės, tai, jog ji užaugo svetur, suteikia jai galimybę pažvelgti į gimtosios šalies istoriją kritiškiau. Jausmas, kad gimtinei jau nepriklauso, verčia ieškoti savo šaknų, tad menininkė kūryboje bando rekonstruoti paveldėtą atmintį, siekdama jos apčiuopiamumo.
    Forografijos muziejuje veikia iki rugsėjo 18 d.
    Daugiau apie parodą čia.
  5.  „Prieš / Po / Dabar“ – pernai Kaune vykusio tapytojų festivalio „Kartos XY.Z?“ pagrindinės dalies pristatymas. Paroda tarsi didelis paveikslas, atskleidžiantis visus kūrybos tarpsnius, stilius, matymus ir mąstymus – tai skirtingų Kauno tapytojų kartų rinktinė, pristatanti išsamią šiuolaikinės Kauno tapybos panoramą. Žiūrovui pateikiami ne tik naujausi Kauno tapytojų kūriniai, sukurti per pastaruosius ketverius metus, bet ir sugretinimai ar skirtumai tarp tapytojų kūrybos metodų, idėjų ir raiškos. Skirtumai ar išplėtoti panašumai gali būti atpažįstami šios parodos tapybos darbuose, nes čia pristatomi menininkai atstovauja kartas, kurių vieni atstovai buvo puikūs mokytojai ir bičiuliai savo jaunesniems kolegoms ir jauniausiems parodos dalyviams.
    „Šiaulių galerijoje“ veikia iki rugsėjo 4 d.
    Daugiau informacijos čia.

Praleidome, Jūsų nuomone, dėmesio vertą parodą? Kur apsilankyti labiausiai norėtumėte Jūs? Rašykite komentaruose!

Susiję straipsniai
Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 13 – 19
2018-08-13
Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 6 – 12
2018-08-06
Savaitės parodų kalendorius: liepos 30 – rugpjūčio 5
2018-07-31
Savaitės parodų kalendorius: liepos 23 – 29
2018-07-23
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com