FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

Menas „žaliems“: 10 žymiausių Vincento van Gogo tapybos darbų

Vincentas van Gogas, autoportretas, 1889

Vincentas van Gogas, „Autoportretas“, 1889

Vincentas van Gogas – vienas žymiausių ir geriausiai žinomų dailininkų pasaulyje. Net ir tie, kas menu domisi mažai, žino, kad šis žmogus kadaise nusipjovė sau ausį. Bet ar tikrai? Šįkart rubrikoje „Menas „žaliems“ trumpai pristatome legendomis ir mitais apipintą olandų dailininko gyvenimą ir 10 garsiausių jo tapybos darbų.

Būsimasis postimpresionistas gimė 1853 metų kovo 30 dieną mažame kaimelyje Grot Zunderte, Nyderlandų pietuose. Jis turėjo du brolius ir tris seseris, buvo vyriausias, tačiau ne pirmas vaikas: tą patį vardą turėjęs pirmagimis mirė, būdamas kūdikis. Artimiausias visą gyvenimą Vincentui buvo brolis Teo, ne tik palaikęs dailininką psichologiškai, bet ir rėmęs finansiškai.

Vincentas van Gogas

Vincentas van Gogas, „Senas sielvartaujantis žmogus (Prie amžinybės vartų)“, 1890

Visgi būsimas menininkas ne iškart pasuko į kūrybą. Nors paauglystėje jis kurį laiką dirbo meno prekeiviu vienoje įmonėje kartu su savo dėde, Vincentą netrukus patraukė dvasininko kelias. Atleistas iš minėtos bendrovės jaunuolis rengėsi studijuoti teologiją, bet nepritapo ir akademijoje: neilgai trukus fakulteto vadovybė pareiškė, kad ugningas temperamentas netinka dvasininko darbui. Vis dėlto Vincentas rado būdą padirbėti misionieriumi, lankė ligonius, pamokslavo ir mokytojavo skurdžiame angliakasių rajone. Ilgainiui jis pradėjo piešti ir darėsi vis labiau nusivylęs religinėmis institucijomis dėl jų neveiksnumo.

Dar kartą atleistas iš darbo Van Gogas sugrįžo į savo tėvų namus, vėliau bandė nesėkmingai studijuoti dailę. Meilėje jam sekėsi ne ką geriau: pirmąja jo aistra tapusi mergina susižadėjo greičiau, nei dailininkas spėjo jai pasipiršti, vėliau Van Gogas pamilo savo pusseserę ir įkyriai ją persekiojo, konfliktuodamas su giminaičiais, galop, apsigyveno su nėščia prostitute, bet ir šie santykiai nutrūko.

Išvykęs į Paryžių Van Gogas susipažino su žymiausiais to meto dailininkais: Poliu Gogenu, Anri de Tulūzu-Lotreku, Edgaru Dega ir kitais menininkais, dariusiais jam didelę įtaką. Deja, paties Van Gogo darbų publika nevertino.

Pavargęs nuo bohemiško gyvenimo mieste dailininkas ėmė svajoti apie studiją pietų Prancūzijoje ir netrukus iškeliavo į Arlį. Van Gogas čia jautėsi labai vienišas, tačiau buvo be galo produktyvus: vos per kelis mėnesius nutapė apie du šimtus drobių. Po kurio laiko įkalbėjo į Arlį atvykti ir Gogeną, tačiau, laikui bėgant, tarp menininkų ėmė daugėti ginčų. Manoma, kad po vieno iš konfliktų Van Gogas ir nusipjovė savo ausies spenelį, buvo paguldytas į ligoninę.

Po minėto nesusipratimo dailininkas emociškai palūžo, pats sutiko apsigyventi psichikos ligoniams skirtame Sen Remi pensione. Kai ligos priepuoliai nuslopdavo (iki šiol nesutariama, kas tiksliai kankino menininką: bipolinis sutrikimas, šizofrenija, epilepsija, etc.), Van Gogas tapydavo. Būtent čia jis sukūrė žymiąsias savo drobes.

Ramybės taip niekuomet ir neradusio, sudėtingo charakterio, įvairių psichologinių ir materialinių problemų kamuojamo menininko, pardavusio vos vieną savo paveikslą, gyvenimas nutrūko 1890 metų liepą. Išėjęs pasivaikščioti į kviečių laukus dailininkas, kaip paprastai teigiama, šovė sau į krūtinę, tačiau į širdį nepataikė (pagal kitą, mažiau populiarią versiją, Van Gogą netyčia nušovė paauglys). 37 metų sulaukęs vyras mirė ne iš karto, prabėgus kiek daugiau nei parai po šūvio. Van Gogas dar spėjo išvysti jį aplankyti atvykusį brolį Teo, kuriam ištarė paskutinius žodžius: „Liūdesys yra amžinas“.

„Kviečių laukas su varnomis“ paprastai laikomas paskutiniu Vincento van Gogo kūriniu (1890)

„Kviečių laukas su varnomis“ paprastai laikomas paskutiniu Vincento van Gogo kūriniu (1890)

Susidomėjimas genijaus gyvenimu ir darbais masiškai išaugo pirmoje dvidešimto amžiaus pusėje, pasirodė įvairių dailininko biografijų ir romanų, o pagal vieną iš knygų vėliau pastatytas ir Oskarą laimėjęs filmas „Gyvenimo geismas“. Daugybę menininkų įkvėpęs dailininkas, galop, pasidarė žinomas ir gerbiamas visame pasaulyje, jo milijonais įkainoti darbai atsidūrė brangiausių visų laikų dailės kūrinių sąrašuose, muziejus Amsterdame tapo vienu lankomiausių.

Kviečiame plačiau susipažinti su pomirtinę šlovę Vincentui van Gogui pelniusiais kūriniais.

10. „Bulvių valgytojai“, 1885

Šis paveikslas laikomas pirmuoju Van Gogo šedevru. Pats dailininkas savo laiške seseriai yra rašęs, kad tai geriausias jo kūrinys, nutapytas Olandijos miestelyje Nuenen, kuriame menininkas gyveno keletą metų. Paveiksle pavaizduoti paprasti, skurdūs, sunkių darbų nualinti darbininkai, valgantys bulves. Van Gogas yra minėjęs, kad kūrinyje jis nori darbininkus pavaizduoti būtent tokius, kokie jie yra, parodyti, kaip sunkiai, bet sąžiningai jie užsidirba sau kąsnį.

9. „Žydintys migdolai“, 1890

Van Gogui ypač artimas brolis Teo turėjo sūnų, kurį pavadino brolio vardu – Vincentu. Šį paveikslą dailininkas tuoj pat pradėjo tapyti savo sūnėnui, kuris, pasak menininko, „taip įdėmiai tyrinėja dėdės paveikslus“. Van Gogas norėjo, kad šis paveikslas, kuriame jaučiama impresionizmo ir japonų dailės (ja menininkas labai žavėjosi) įtaka, kabėtų vaiko miegamajame.

8. „Kviečių laukas su kiparisais“, 1889

Tai – vienas iš trijų darbų, kuriame Van Gogas nutapė jam labai patikusį peizažą – kviečių lauką su kiparisas karštą vasaros dieną. Šį vaizdą van Gogas matydavo pro savo langą Sen Remi pensione, psichikos ligoniams skirtoje gydymo įstaigoje, į kurią dailininkas užsirašė savo noru.

7. „Miegamasis“, 1888

Paveiksle – Van Gogo miegamasis Arlyje, kur dailininkas atvyko iš Paryžiaus, išsekintas nesveiko gyvenimo būdo ir tikėdamasis provinsijoje įkurti savotišką meno koloniją. Yra trys šio kūrinio versijos, kurias lengviausia atskirti pagal ant dešinės kambario sienos nutapytus paveikslus. Van Gogas nuolat susirašinėjo laiškais su savo broliu Teo, pasakojo ne tik apie savo gyvenimą, bet ir kūrybinius užmojus. Viename tokių laiškų jis rašė ir apie „Miegamąjį Arlyje“: „Man į galvą atėjo naujas sumanymas ir štai jo eskizas <…> šį kartą tai tiesiog mano miegamasis, ir visas jo įspūdis turi kilti iš spalvos – supaprastindamas spalvą, daiktus padarysiu prabangesnius, paveikslas turėtų sužadinti mintis apie poilsį, apie miegą. Kitaip tariant, žiūrint į šį paveikslą, turėtų ilsėtis protas arba, tiksliau tariant, vaizduotė. <…> Paveiksle nėra baltos spalvos, todėl rėmas bus baltas. Tai kerštas už tą prievartinį poilsį, kurį man teko patirti. Aš vėl dirbsiu prie jo visą dieną, bet tu matai, koks paprastas šis sumanymas. Neapšviestos dalys ir šešėliai prislopinti, viskas nutapyta laisvais plačiais potėpiais kaip japonų graviūrose <…>.“

6. „Kavinės terasa naktį“, 1888

Tai – vienas pirmųjų darbų, Van Gogo nutapytų atvykus į Arlį. Šiame kūrinyje dailininkas taip pat pirmą kartą pavaizdavo žvaigždėtą nakties dangų, žymų jo kituose vėlesniuose šedevruose „Žvaigždėta naktis virš Ronos“ ir „Žvaigždėta naktis“. Kavinė, kurią aplankyti dabar plūsta turistai iš viso pasaulio, anot Van Gogo, labai panaši į 1885 metais pasirodžiusio Gi de Mopasono romano „Mielas draugas“ pradžioje aprašytą restoranėlį.

5. „Autoportretas su subintuota ausimi“, 1889

Van Gogas, kaip ir Rubensas, tapydavo daug autoportretų. Iš viso, pirmasis sukūrė jų virš trisdešimties, o žymiausias, be abejo, yra šis. Paveiksle olandų tapytojas pavaizdavo save su subintuota ausimi, kurios spenelį (ne visą ausį!) nusirėžė po konflikto su tuomet kartu gyvenusiu dailininku Gogenu. Maža to, ausies galiuką jis įteikė vienai iš viešnamyje dirbančių prostitučių ir liepė saugoti kaip savo gyvybę. Kitą dieną policija kraujo pėdsakais atsekė į Van Gogo namus ir rado dailininką smarkiai nukraujavusį. Netrukus jis buvo paguldytas į ligoninę. Tiesa, be šios, labiausiai paplitusios versijos, egzistuoja ir kitų. Pagal vieną iš jų, Van Gogui ausį supykęs nurėžė pats Gogenas. Nors abu menininkai davė įžadus apie tai neprasitarti, kai kurie meno tyrinėtojai tikina, Van Gogo laiškuose radę apie įvykį užuominų. Tikrai žinoma tik tiek, kad po incidento Gogenas išvyko į kitą miestą ir daugiau (buvę) draugai nesusitiko.

4. „Irisai“, 1889

„Irisai“ sukurti, likus metams iki Van Gogo mirties, menininkui jau gyvenant beprotnamyje. Pats dailininkas laikė šį, ligoninės kieme nutapytą darbą tam tikra atgaiva. Tuo metu menininką kankinę priepuoliai buvo kiek nuslopę, jis tikėjo, kad ramybe alsuojantis paveikslo tapymas padės išlaikyti sveiką protą. 1987 metais „Irisai“ parduoti už beveik 54 milijonus dolerių.

3. „Daktaro Polio Gašė portretas“, 1890

Polis Gašė buvo gydytojas, prižiūrėjęs Van Gogą paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais. Gydytoją menininkui surado jo brolis Teo, ir nors iš pradžių Van Gogas žiūrėjo į tai skeptiškai, netrukus jo nuomonė pasikeitė: laiškuose dailininkas rašė, kad gydytojas jam pasidarė labai artimas, panaši net ir daktaro dvasinė būsena. Dviejuose paveiksluose, kuriuose nutapytas P. Gašė, anot Van Gogo, atsispindi laikmečio nevilties išraiška. Tai – brangiausias dailininko paveikslas, parduotas už daugiau nei 80 milijonų dolerių.

2. „Saulėgrąžos“, 1888

Van Gogas sukūrė du natiurmortų su sąulėgrąžomis ciklus. Pirmajame gėlės pavaizduotos gulinčios ant žemės, antrajame – pamerktos į vazą. Pastarąjį ciklą paveikslų Van Gogas nutapė, prieš Gogenui atvykstant į Arlį, norėdamas papuošti savo draugo dailininko, kuris saulėgrąžas itin mėgo, kambarį.

1. „Žvaigždėta naktis“, 1889

Vincentas van Gogas

„Žvaigždėta naktis“, be abejo, yra pats garsiausias Van Gogo paveikslas ir vienas žymiausių moderniosios dailės kūrinių. Teigiama, kad vaizdą, kurį jis kasdien matydavo pro savo kambario beprotnamyje langą, dailininkas nutapė iš atminties. Tai – užburiantis darbas, kuriame susiduria du emociniu atžvilgiu skirtingi poliai – chaotiškai sūkuriuojantis nakties dangus ir apačioje ramiai miegantis miestelis.

 

 

 

Susiję straipsniai
frida kahlo
Menas „žaliems“: 10 žymiausių Fridos Kahlo tapybos darbų
2018-05-07
Menas „žaliems“: kas yra (Venecijos) bienalė?
2018-04-08
konceptualizmas
Menas „žaliems“: kas yra konceptualus menas?
2018-02-11
Menas „žaliems“: 10 žymiausių Endžio Varholo darbų
2018-01-27
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com