Menas „žaliems“: 10 žymiausių Fridos Kahlo tapybos darbų
Kubizmas atsirado XX amžiaus pradžioje Prancūzijoje, o pirmoji kubistų paroda buvo surengta 1911 metais. Kubizmo pradininkais laikomi dailininkai Pablas Pikasas ir Žoržas Brakas. Apibūdindamas pastarojo paveikslą, vienas prancūzų kritikas sakė, kad darbas nutapytas iš keistų kubų. Taip ir gimė šio meno judėjimo pavadinimas.
Pablo Picasso, „Trys muzikantai“, 1921.
Objektus kubistai iš tiesų vaizdavo keistokai (ar bent jau neįprastai). Menininkai atsisakė geometrinės perspektyvos, taikė kelis žiūrėjimo taškus, o trimatį tūrį vaizdavo dvimate forma. Tai reiškia, kad tame pačiame paveiksle nutapyti darbai pavaizduoti iš kelių nesuderinamų kampų. Daugybinio matymo taškų viename kūrinyje techniką naudojo dar Polis Sezanas, turėjęs didelės įtakos kubizmo atstovams.
Georges Braque, „Gitara“, 1909–1910
Nors kubistų darbuose neretai sudėtinga atpažinti daiktus, paveiksluose vis dėlto vaizduojami realūs objektai. Kubizmo atstovai rinkdavosi ganėtinai tradicines temas, tapė daug natiurmortų, šio meno judėjimo pagrindu susiformavo koliažai. Žoržas Brakas, pavyzdžiui, juose dažnai įterpdavo įvairius žodžius ar skiemenis, laikraščių iškarpas. Net ir kalbant apie dažų tepimo techniką, reikia paminėti, kad kubistų paveikslai dažnai primena koliažus – spalvos juose panaudotos taip, tarsi tapomi objektai būtų suklijuoti iš skirtingų popieriaus gabalų.
Gino Severini, „Gitara“, 1919
Ankstyvuosius kubistų kūrinius suprasti lengviausia. Kur kas sudėtingiau atpažinti analitiniam ir sintetiniam kubizmui priskiriamuose darbuose pavaizduotus objektus. Analitiniu vadinamas grynojo kubizmo periodas, kuris remiasi objekto stebėjimu. Tai – daugiausiai natiurmortai, kuriuose viskas skaidoma į geometrines plokštumas, pavyzdžiui, koks nors baldas, violončelė, indai ir kiti daiktai. Sintetiniam kubizmui, kuris paremtas meninėmis priemonėmis, būdingas dekoratyvumas, įvairesni spalvų deriniai ir vientisesnės formos.
Fernand Léger, „Rūkaliai“, 1911–1912
Apskritai kubizmas – didelę įtaką kitoms modernizmo srovėms turėjęs judėjimas. Kubistai atmetė ilgai galiojusį principą, neva menas turi mėgdžioti tikrovę. Jų kūriniai buvo radikalūs, o žiūrovus, meno mėgėjus stebina ir šiandien.
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio spaudą.
Susiję straipsniai
