FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

Menas „žaliems“ #36: 10 žymiausių Pablo Pikaso tapybos darbų

Pablas Pikasas (1881–1973) – visame pasaulyje žinomas ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX amžiaus menininkų, kubizmo pradininkas. Jo pilnas vardas buvo Pablo Diego José Francisco de Paula Juan Nepomuceno María de los Remedios Cipriano de la Santísima Trinidad Martyr Patricio Clito Ruíz y Picasso.

Pablo Picasso.

Pablo Picasso.

Sakoma, kad pirmasis Pikaso ištartas žodis buvo „pieštukas“, o stulbinančiai piešti būsimasis dailininkas, iš tiesų, ėmė jau nuo mažumės. Visgi Pikaso garsėjo ne tik savo darbais, bet ir kontraversišku gyvenimo būdu. Jis susitikinėdavo su daugybe moterų ir merginų, kurios dažnai būdavo jaunesnės daugiau nei 20 metų (didžiausias amžiaus skirtumas buvo tarp Pikaso ir Žaklinos Rok – sulaukusi 26-erių mergina tapo antrąja 72 metų amžiaus dailininko žmona). Tiesa, įvairių avantiūrų ir keistų istorijų netrūko ne tik intymiame autoriaus gyvenime. Štai 1911 metais, kai iš Luvro buvo pavogta „Mona Liza“, Pikasas kurį laiką laikytas vienu iš įtariamųjų. Vis dėlto po apklausos policija dailininką paleido.

Kalbant apie menininko darbus, reikia paminėti, kad Pikaso kūryba skirstoma į keletą etapų: mėlynąjį, rausvąjį, Afrikos kultūros įkvėptą periodą, analitinio ir sintetinio kubizmo periodus bei neoklasicistinį, siurrealistinį laikotarpį.

Mėlynajam periodui (1901–1904) priskiriami kūriniai nutapyti melsvais, ganėtinai niūriais atspalviais, paveikslai melancholiški, vaizduojamos iškankintos motinos, prostitutės, elgetos. Rausvojo periodo (1904–1906) darbuose vyravo oranžinės, rožinės spalvos, o paveiksluose dažnai matomi cirko artistai, akrobatai ar arlekinai. Afrikos įkvėptas periodas (1907–1909) rėmėsi dailininko domėjimusi minėto žemyno genčių kultūra, papročiais, primityvizmu, kuriam būdingas sąmoningai supaprastintas vaizdavimas. Iš pastarojo kūrybos etapo išsirutuliojo analitinis kubizmas (1909–1912), paremtas objekto stebėjimu. Tai – daugiausiai natiurmortai, kuriuose viskas (pavyzdžiui, koks nors baldas, violončelė, indai ir kiti daiktai) skaidoma į geometrines plokštumas. Sintetiniam kubizmui (1912–1919) būdingi įvairesni spalvų deriniai ir vientisesnės formos, didesnis dėmesys sutelkiamas į menines priemones. Neoklasicistinis ir siurrealistinis periodas (1919–1929) pasižymėjo harmoningomis spalvomis, vingiuotais kontūrais, kuriais dažnai vaizduojami geidulingų moterų kūnai. Vėlyvesniu kūrybos periodu dailininkas ir toliau eksperimentavo: ėmė tapyti garsių dailės kūrinių interpretacijas ir net sukūrė 15 metrų aukščio skulptūrą, kuri iki šiol stovi Čikagoje.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, Pikasas mirė, sulaukęs 91 metų. Nuo tada dailininko svarba tik augo, o jo kūriniai, parduoti už rekordines pinigų sumas, tapo vienais iš brangiausiai įsigytų paveikslų istorijoje. Žemiau pristatome garsiausius iš jų.

10. „Dora Mar su kate“, 1941

Dora Mar buvo viena iš daugelio Pikaso meilužių ir mūzų. Tiesą sakant, už dailininką gerokai jaunesnė mergina pati buvo menininkė: ji kūrė eiles, fotografavo ir tapė. Pikasas savo darbuose Dorą vaizdavo ne kartą, tačiau ilgainiui moteris autoriui pabodo – netrukus ją pakeitė 40 metų už kubistą jaunesnė Fransuaza Žilo, pagimdžiusi jam du vaikus. Po to Fransuazą ištiko Doros likimas. Paminėtina, kad paveikslas „Dora Mar su kate“ 2006 metais parduotas už 95,2 milijonus dolerių. Tai – vienas iš pačių brangiausių dailės kūrinių istorijoje.

9. „Mano gražuolė“, 1911–1912

ma-jolie

Taip Pikasas vadino Marcelę Humbert, su kuria dailininką taip pat siejo glaudūs ryšiai. Deja, netikėtai užklupusi mirtis pasiglemžė vos trisdešimties sulaukusios moters gyvybę. Po jos mirties 1915 metais Pikasas skaudžiai išgyveno. Iki to laiko dailininkas jau buvo spėjęs užfiksuoti Marcelę ne viename savo kūrinyje, tarp jų – ir „Mano gražuolėje“. Tai – vienas garsesnių Pikaso analitinio kubizmo periodui priskiriamų darbų.

8. „Sėdinti moteris (Marija Tereza)“, 1937

seated-womanMarija Tereza buvo Pikaso meilužė, su kuria jis ėmė susitikinėti po vedybų su savo pirmąja žmona – rusų baleto šokėja Olga Chochlova. Tai sužinojusi Olga pagrasino dailininką palikti, tačiau oficialios skyrybos taip niekada ir neįvyko. Rusė dar ilgai bandė nesėkmingai susigrąžinti savo vyrą, bet Pikasui, susižavėjusiam Marija, žmonos pastangos buvo nė motais. Neilgai trukus naujoji simpatija pagimdė jam vieną iš keturių tapytojo vaikų – dukrą Mają. Visgi tai negarantavo bendros ateities – santykiai, laikui bėgant, iširo. Sakoma, kad kubistine maniera paveiksle nutapyta Marija, taip pat bendra kūrinio kompozicija primena karalienės figūrą, kurią galima rasti kiekvienoje kortų kaladėje.

 

7. „Mergina priešais veidrodį“, 1932

girl-before-a-mirrorPaveiksle „Mergina priešais veidrodį“ vėl matome Mariją Terezą, šįkart – žvelgiančią į savo pačios atvaizdą. Meno kritikai skirtingai interpretuoja šį darbą. Vieni sako, kad tamsesnis merginos atspindys primena apie mirtingumą, kiti įsitikinę, kad jis žymi merginos virsmą brandžia moterimi. Jaunoji Marija dvidešimto amžiaus trečiajame dešimtmetyje dailininkui – dažnas jo paveikslų subjektas.

6. „Trys muzikantai“,  1921

three-musicians„Trys muzikantai“ – vienas žymiausių Pikaso darbų, priskiriamas sintetinio kubizmo periodui. Manoma, kad jame pavaizduotas pats Pikasas ir du labai geri dailininko draugai – lenkų kilmės poetas, dramaturgas, meno kritikas Guillaume Apollinaire ir prancūzų rašytojas Max Jacob.

5. „Sapnas“, 1932

the-dreamPaveiksle „Sapnas“ vėl matome Mariją Terezą. Priešingai nei Dorą Mar, kurią Pikasas dažnai vaizduodavo kaip pakankamai grasią moterį, Mariją dailininkas vaizdavo kur kas pozityviau: šviesiaplaukę, ryškiame fone. 2013 metais, kai buvo parduotas už 155 milijonus dolerių, šis kūrinys tapo penktu tuo metu brangiausiu parduotu paveikslu pasaulyje. Įdomu tai, kad darbe, anot meno žinovų, Pikasas, nevengdavęs erotinių elementų, užslėptai pavaizdavo savo paties varpą. Kur? Marijos veide. Įžvelgiate?

4. „Senas gitaristas“, 1903–1904

„Senas gitaristas“ priskiriamas Pikaso Mėlynajam periodui, siejamam su vargingu menininko gyvenimu ir dailininką sukrėtusia artimo draugo, vardu Carlos Casagema, savižudybe. Melsvi atspalviai, varginga muzikanto išvaizda, sėdėsena, niūri grimasa kuria slegiančią, melancholišką nuotaiką. Po kurio laiko Pikasas savo Mėlynojo periodo darbus pats pavadino grynais sentimentais. Vis dėlto šie kūriniai ir dabar labai domina tiek meno žinovus, tiek smalsuolius. „Senas gitaristas“, be abejonės, vienas žymiausių minėto laikotarpio dailininko kūrinių.

3. „Verkianti moteris“, 1937

pablo-picasso-weeping-womanManoma, kad šis kūrinys yra savotiška paveikslo „Gernika“ variacija. Pastarajame Pikasas nutapė ašaromis paplūdusią moterį, laikančią savo negyvą kūdikį. Vėliau sukūrė ne vieną atskirą jos portretą, kurio kulminacija tapo 1937 metais užbaigta „Verkianti moteris“. Darbui pozavo jau anksčiau minėta Pikaso meilužė – fotografė Dora Mar.

2. „Avinjono merginos“, 1907

picasso-les-demoiselles-davignon-700x700„Avinjono merginos“ yra vienas įtakingiausių XX amžiaus kūrinių, lėmusių didelius pokyčius tuometinėje dailėje. Čia matome užgimstančius kubizmo elementus (ryškiausi jie, žvelgiant į dešiniajame kampe, viršuje, nutapytą moterį), primityvizmo apraiškas, Afrikos kultūros pėdsakus (veidai panašūs į genties narių kaukes). XX amžiaus pradžioje tokia tapyba stipriai nukrypo nuo nusistovėjusių meno normų ne tik dėl formos, bet ir dėl paveikslo temos – jame pavaizduotos penkios prostitutės (Avinjonas, šiuo atveju, yra gatvės Barselonoje, kur stovėjo žymus viešnamis, pavadinimas). Sakoma, kad jokio kito paveikslo dailininkas nekūrė taip ilgai ir kruopščiai – „Avinjono merginas“ Pikasas tapė 9 mėnesius.

1. „Gernika“, 1937

Gernika – tai miesto Šiaurės Ispanijoje, kurį 1937 metais subombardavo ir iki pamatų sugriovė nacių kariniai lėktuvai, pavadinimas. Žymusis freskos dydžio paveikslas buvo Pikaso atsakas į negailestingą aktą, protestas prieš karo žiaurumus. Darbas tuojau patraukė viso pasaulio dėmesį į Ispanijoje vykstantį pilietinį karą. „Gernikoje“ matome bombardavimo siaubą, niekuo dėtus kenčiančius civilius, tarp jų – ir motiną su nužudytu vaiku, į akį taip pat krenta pavaizduotas jautis bei arklys – dvi ispanų kultūroje svarbios figūros. Šio, ko gero, garsiausio Pikaso kūrinio gimimą dokumentavo jau ne kartą minėta Dora Mar.

Parengta pagal užsienio ir Lietuvos spaudą. 

Susiję straipsniai
frida kahlo
Menas „žaliems“: 10 žymiausių Fridos Kahlo tapybos darbų
2018-05-07
Menas „žaliems“: kas yra (Venecijos) bienalė?
2018-04-08
Vincentas van Gogas
Menas „žaliems“: 10 žymiausių Vincento van Gogo tapybos darbų
2018-03-01
konceptualizmas
Menas „žaliems“: kas yra konceptualus menas?
2018-02-11
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com