FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

Menas „žaliems“: kas yra konceptualus menas?

konceptualizmas

J. Boisas, „Stalas su akumuliatoriumi“

Konceptualizmas atsirado XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai jį pirmasis apibrėžė amerikiečių menininkas Solas Levitas. Anot jo, konceptualiame mene svarbiausia yra idėja, koncepcija, o ne tam tikro meninio meistriškumo, įgūdžio (pvz., gebėjimo puikiai tapyti) išraiška. Supratus idėją, kuri suformavo meno kūrinį, bus suprantamas ir pats kūrinys (net jei šis iš pradžių į įprastą meno kūrinį, tarkime, įrėmintą paveikslą, visai nepanašus).

Tiesą sakant, konceptualiu meno kūriniu gali tapti net ir bet kuris mus supantis objektas. Pirmasis tai suvokė dadaizmo atstovas Marselis Diušanas. Įsigijęs kasdienių buityje naudojamų daiktų ir ant jų pasirašęs, M. Diušanas eksponavo pastaruosius kaip meno kūrinius. Žymiausias jo darbas, be abejo, yra „Fontanas“. Tai – paprasčiausias pisuaras su užrašu „R Mutt“. 1917 metais galerijoje pristatytas kaip skulptūra, „Fontanas“ sukėlė didžiulį šoką, diskusijų visuomenėje bangą ir pradėjo tikrą meno revoliuciją, kuri kūrybą pakeitė iš esmės (dabar garsusis pisuaras daugelio laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus darbų).

Tačiau konceptualus menas kotroversiška tema išliko iki mūsų dienų. Nemažai muziejų ir galerijų lankytojų į jį vis dar žiūri skeptiškai, kai kurie kategoriškai atsisako net pamėginti suprasti arba visai atmeta kaip meninę kūrybą. Nors, atsisakius konservatyvaus žvilgsnio bei pamėginus įsigilinti, konceptualizmas dažniausiai atskleidžia žiūrovui subtilias menininko idėjas, nereikia visiškai atmesti ir kai kurių meno žinovų kritikos, esą tariamomis koncepcijomis kartais dangstosi ir paprasčiausi diletantai.

Žymūs konceptualistai: M. Diušanas, Dž. Košutas, S. Levitas, Jozefas Boisas, Džonas Baldesaris, Barbara Kruger, Žanas Tingelis, Dženė Holzer.

Susiję straipsniai
frida kahlo
Menas „žaliems“: 10 žymiausių Fridos Kahlo tapybos darbų
2018-05-07
Menas „žaliems“: kas yra (Venecijos) bienalė?
2018-04-08
Vincentas van Gogas
Menas „žaliems“: 10 žymiausių Vincento van Gogo tapybos darbų
2018-03-01
Menas „žaliems“: 10 žymiausių Endžio Varholo darbų
2018-01-27
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com