Menas „žaliems“: 10 žymiausių Fridos Kahlo tapybos darbų
J. Boisas, „Stalas su akumuliatoriumi“
Konceptualizmas atsirado XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai jį pirmasis apibrėžė amerikiečių menininkas Solas Levitas. Anot jo, konceptualiame mene svarbiausia yra idėja, koncepcija, o ne tam tikro meninio meistriškumo, įgūdžio (pvz., gebėjimo puikiai tapyti) išraiška. Supratus idėją, kuri suformavo meno kūrinį, bus suprantamas ir pats kūrinys (net jei šis iš pradžių į įprastą meno kūrinį, tarkime, įrėmintą paveikslą, visai nepanašus).
Tiesą sakant, konceptualiu meno kūriniu gali tapti net ir bet kuris mus supantis objektas. Pirmasis tai suvokė dadaizmo atstovas Marselis Diušanas. Įsigijęs kasdienių buityje naudojamų daiktų ir ant jų pasirašęs, M. Diušanas eksponavo pastaruosius kaip meno kūrinius. Žymiausias jo darbas, be abejo, yra „Fontanas“. Tai – paprasčiausias pisuaras su užrašu „R Mutt“. 1917 metais galerijoje pristatytas kaip skulptūra, „Fontanas“ sukėlė didžiulį šoką, diskusijų visuomenėje bangą ir pradėjo tikrą meno revoliuciją, kuri kūrybą pakeitė iš esmės (dabar garsusis pisuaras daugelio laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus darbų).
Tačiau konceptualus menas kotroversiška tema išliko iki mūsų dienų. Nemažai muziejų ir galerijų lankytojų į jį vis dar žiūri skeptiškai, kai kurie kategoriškai atsisako net pamėginti suprasti arba visai atmeta kaip meninę kūrybą. Nors, atsisakius konservatyvaus žvilgsnio bei pamėginus įsigilinti, konceptualizmas dažniausiai atskleidžia žiūrovui subtilias menininko idėjas, nereikia visiškai atmesti ir kai kurių meno žinovų kritikos, esą tariamomis koncepcijomis kartais dangstosi ir paprasčiausi diletantai.
Žymūs konceptualistai: M. Diušanas, Dž. Košutas, S. Levitas, Jozefas Boisas, Džonas Baldesaris, Barbara Kruger, Žanas Tingelis, Dženė Holzer.
Susiję straipsniai
