FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

Meno ir kultūros renginiai vaikams: liepos 27 – 29 | „Vilniaus galerija“

VILNIUS

DAILĖ:

  • Paroda „Dailininkės vaikams: Lietuvos vaikams ir jaunimui skirtų leidinių iliustracijos (1918–1940)“ | Iliustracijos – išskirtinis leidinių vaikams ir jaunimui bruožas. Jos suteikia charakterį knygoms, perteikia informaciją, lavina vaizduotę ir kūrybiškumą. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija jungiasi prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio istorinio naratyvo sklaidos ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kviečia susipažinti su lietuviško talento originalumo blyksniais. „Parodoje pristatome daugiausia XX a. 4 dešimtmetyje dailininkių apipavidalintas vaikų knygas ir periodinius spaudinius, kurių iliustracijos žavėjo jaunuosius skaitytojus anuomet, nepalieka abejingų ir šiandien“, – teigia parodos kuratorė Ieva Burbaitė.
    Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paroda veiks iki liepos 31 dienos.
  • Vaikų piešinių paroda pagal poemą „Žilvinas ir Eglė“ | 11-16 m. jaunieji talentai atsiuntė pačius originaliausius, įdomiausius, kūrybiškiausius, savičiausius ir visaip kaip “iausius” dailės darbus pagal V. Mykolaičio-Putino poemą „Žilvinas ir Eglė“ . Ekspozicijoje 71 piešinys iš visos Lietuvos. Konkurso laureatai apdovanoti, o paroda kviečiame apžiūrėti V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje lankymo valandomis.
    V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.

TEATRAS:

  • Lėlių spektaklis vaikams „Drąsioji Melisa“ | Spektaklis skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Pamokantis ir lavinantis vaizduotę, pasakoja apie mergaitę Melisą, kuri patyrė daug nuotykių ir tapo labai drąsi. Vaidina 2 aktoriai su ypatingomis meniškomis lėlėmis.
    Kamerinė salė „Simultana“, liepos 28 d., 12 val.

KINAS:

  • „Sengirė“ | „Sengirė” yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Ponas kūdikis“ | Tėvams į namus parsinešus naujagimį, Timo (akt. Tobey Maguire) gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – visas dėmesys sutelktas tik mažajam broliukui. O šis ne iš kelmo spirtas – kostiumu pasipuošęs mažylis kalba suaugusiojo žmogaus balsu (žinoma, tėvai apie tai net nenutuokia), ir vykdo slaptą misiją – atsikratyti visų šunyčių. Pasirodo, šie yra ne tokie jau nekalti, kokiais dedasi. Mieli padarėliai yra pasiryžę užkariauti pasaulį. Ir Ponas kūdikis paskelbia jiems karą, tačiau be vyresniojo brolio pagalbos jų įveikti jis negalės. Sukandęs dantis Timas ryžtąsi padėti broliui, bet tik su sąlyga, kad įvykdęs misiją – kūdikis paliks jų namus. Nuotykiai prasideda!
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Gnomai“ | Į naują namą su mama gyventi persikėlusi Chloja entuziazmu netrykšta. Visi draugai liko toli, vienintelis vaikas naujoje vietoje – erzinantis kaimynų berniukas Liamas. Namas didžiulis, nejaukus ir, lyg to būtų maža, tiesiog prikištas kvailai atrodančių sodo nykštukų. Susierzinusi Chloja šiaip ne taip prisiverčia galvoti apie jos laukiančią naująją mokyklą, tačiau mergaitės mintis greitai nutraukia tie patys netikėtai atgiję sodo nykštukai.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Monstrų viešbutis 3: atostogos“ | Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio” gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje.  545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn. Drakulai, jo šeimai ir draugams iškyla didžiulis pavojus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Plojus“ | Mažasis paukštelis Plojus pasaulį išvydo vasaros metu ir pamažu ėmė pažinti viską, kas jį supa. Vienintelė problema – priešingai nei jo draugai, Plojus taip ir neišmoksta skraidyti. Artėjus rudeniui visa jo šeima, o kartu ir mylimoji, išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o Plojus lieka vienas, nežinodamas, kas bus toliau. Paukšteliui tenka nelengva užduotis, jis nė nenutuokė, kad turės išgyventi žiaurią ir negailestingai šaltą žiemą. Kad tą padarytų, jis privalo susirasti naujų draugų ir sąjungininkų, padėti jiems ir tuo pačiu padėti pats sau. Įvairiausi nuotykiai, išgyvenimai ir daug pasakiškų akimirkų laukia Plojaus ir jo naujų draugų paukščių, italų peliukų ir aibės kitų apylinkės gyventojų ir priešų.
    Kino teatrai ir seansų laikai. 
  • „Didžioji kriaušė ir magiška jos kelionė“ | Ramiame pajūrio miestelyje gyvena du geri draugai – drambliukas Sebastijanas ir kačiukas Mičas. Vieną dieną, žvejodami, bičiuliai iš jūros ištraukia butelį su laiškeliu nuo neseniai dingusio miestelio mero. Pagalbos besišaukiantis meras rašo esantis Paslaptingoje Saloje ir negalintis iš jos ištrūkti. Laiškelyje taip pat užsimenama apie didžiulį atradimą, o gelbėtojai įspėjami saugotis žiaurių piratų, siaubingos jūsų pabaisos ir negailestingos, kaip naktis juodos jūros. Tuo pat metu nutinka ir dar vienas stebuklingas dalykas – miestelyje atsiranda milžiniška kriaušė. Sebastijanas ir Mičas netrukus išsiaiškina, kad iš tiesų tai yra didžiulės kriaušės pavidalo laivas. Būtent tai, ko reikia mero gelbėjimo misijai.
    Kino teatrai ir seansų laikai.

KAUNAS

KINAS:

  • „Sengirė“ | „Sengirė” yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Balerina“ | Turbūt nedaug atsirastų mergaičių, kurios vaikystėje bent trumpai nebūtų svajoję tapti balerinomis. Gracingi judesiai, puošnūs kostiumai ir ryškios scenos šviesos užburia daugybės jų širdeles. Šio filmuko pagrindinė herojė – ne išimtis. Nedideliame šiaurės vakarų Prancūzijos miestelyje gyvenanti vienuolikmetė Felisė svajoja tapti baleto šokėja. Nors gyvenimas mergaitės nelepina – Felisė yra našlaitė – ji nepraranda optimizmo ir karštai tiki, kad svajonė vieną dieną išsipildys.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Monstrų viešbutis 3: atostogos“ | Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio” gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje.  545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn. Drakulai, jo šeimai ir draugams iškyla didžiulis pavojus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Plojus“ | Mažasis paukštelis Plojus pasaulį išvydo vasaros metu ir pamažu ėmė pažinti viską, kas jį supa. Vienintelė problema – priešingai nei jo draugai, Plojus taip ir neišmoksta skraidyti. Artėjus rudeniui visa jo šeima, o kartu ir mylimoji, išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o Plojus lieka vienas, nežinodamas, kas bus toliau. Paukšteliui tenka nelengva užduotis, jis nė nenutuokė, kad turės išgyventi žiaurią ir negailestingai šaltą žiemą. Kad tą padarytų, jis privalo susirasti naujų draugų ir sąjungininkų, padėti jiems ir tuo pačiu padėti pats sau. Įvairiausi nuotykiai, išgyvenimai ir daug pasakiškų akimirkų laukia Plojaus ir jo naujų draugų paukščių, italų peliukų ir aibės kitų apylinkės gyventojų ir priešų.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Slaptasis agentas Maksas“ | Maksas yra darbui atsidavęs, uolus ir gerbiamas policijos pareigūnas. Pasižymintis išskirtine uosle tiriant nusikaltimus, tikras profesionalumo įsikūnijimas, užkietėjęs viengungis ir pavyzdys kolegoms. Ai, ir dar viena detalė: Maksas yra šuo. Rotveileris. Tad nieko keisto, kad nusikaltėliams pavogus retą pandos jauniklį, tirti bylą paskiriamas būtent Maksas, jam į porą paskiriant detektyvą Frenką (aktorius Will‘as Arnett‘as). Sekdami nusikaltėlių pėdsakais, pareigūnai atsiduria Las Vegase, kur ruošiamasi prestižiškiausiam ir pompastiškiausiam šunų konkursui pasaulyje. Geresnės priedangos ir nesugalvosi. Maksas apsimeta parodiniu šunimi ir infiltruojasi į patį įvykių sūkurį. Vykstant prašmatniam konkursui, Maksas su Frenku bei dar keliais naujai užverbuotais policijos rėmėjais pamažu spaudžia nusikaltėlius į kampą.
    Kino teatrai ir seansų laikai.

KLAIPĖDA

KITI RENGINIAI:

  • Jūros šventė | Liepos 27–29 dienomis, Klaipėdą jau 59-ąjį kartą užlies populiariausias vasaros renginys – Jūros šventė. Įspūdingą trijų dienų susitikimą dovanojanti Jūros šventė, kiekvienam iš mūsų pažers gražiausių dovanų – daugybę mielų atradimų ir nepakartojamų emocijų. Nes ji tokia: kaskart atplaukia su gerosios energijos banga, „pagauna“ ir nepaleidžia. Ir dienų, ir naktų tada, regis, per maža… Programoje – ir įvairios dirbtuvėlės, pasirodymai, žaidimai, kuriuose kviečiami dalyvauti ir mažiausieji. Ką veikti atras visa šeima!
    Įvairios vietos, liepos 27-29 d.

KINAS:

  • „Balerina“ | Turbūt nedaug atsirastų mergaičių, kurios vaikystėje bent trumpai nebūtų svajoję tapti balerinomis. Gracingi judesiai, puošnūs kostiumai ir ryškios scenos šviesos užburia daugybės jų širdeles. Šio filmuko pagrindinė herojė – ne išimtis. Nedideliame šiaurės vakarų Prancūzijos miestelyje gyvenanti vienuolikmetė Felisė svajoja tapti baleto šokėja. Nors gyvenimas mergaitės nelepina – Felisė yra našlaitė – ji nepraranda optimizmo ir karštai tiki, kad svajonė vieną dieną išsipildys.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • Monstrų viešbutis 3: atostogos | Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio” gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje.  545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn. Drakulai, jo šeimai ir draugams iškyla didžiulis pavojus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • Luisias ir ateiviai | Filme pasakojama apie paprastą, bet be galo protingą vaikiną Luisą, kuris dienų dienas leidžia skaitydamas apie ateivius ir nežemiškus pasaulius. Tačiau literatūra ir televizinės laidos yra niekis. Luisas trokšta gyvai pamatyti ateivius. Ir vieną dieną… ši svajonė tampa realybe, kai netoli jo namų sudūžta kosminis laivas! Pamatęs, kokie padarai iš jo išlindo, Luisas iš karto tiesia pagalbos ranką ir pažada atvykėliams padėti rasti reikiamas detales jų kosminei transporto priemonei. O kol tai nutiks, maloniai kviečia ateivius pasisvečiuoti pas save. Žinoma, ateiviai priima kvietimą. Jie net nenutuokia, kokie išbandymai ir nuotykiai jų lauks apsigyvenus Luiso namuose!
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Slaptasis agentas Maksas“ | Maksas yra darbui atsidavęs, uolus ir gerbiamas policijos pareigūnas. Pasižymintis išskirtine uosle tiriant nusikaltimus, tikras profesionalumo įsikūnijimas, užkietėjęs viengungis ir pavyzdys kolegoms. Ai, ir dar viena detalė: Maksas yra šuo. Rotveileris. Tad nieko keisto, kad nusikaltėliams pavogus retą pandos jauniklį, tirti bylą paskiriamas būtent Maksas, jam į porą paskiriant detektyvą Frenką (aktorius Will‘as Arnett‘as). Sekdami nusikaltėlių pėdsakais, pareigūnai atsiduria Las Vegase, kur ruošiamasi prestižiškiausiam ir pompastiškiausiam šunų konkursui pasaulyje. Geresnės priedangos ir nesugalvosi. Maksas apsimeta parodiniu šunimi ir infiltruojasi į patį įvykių sūkurį. Vykstant prašmatniam konkursui, Maksas su Frenku bei dar keliais naujai užverbuotais policijos rėmėjais pamažu spaudžia nusikaltėlius į kampą.
    Kino teatrai ir seansų laikai.

ŠIAULIAI

KINAS:

  • „Sengirė“ | „Sengirė” yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • Monstrų viešbutis 3: atostogos | Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio” gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje.  545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn. Drakulai, jo šeimai ir draugams iškyla didžiulis pavojus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • Luisias ir ateiviai | Filme pasakojama apie paprastą, bet be galo protingą vaikiną Luisą, kuris dienų dienas leidžia skaitydamas apie ateivius ir nežemiškus pasaulius. Tačiau literatūra ir televizinės laidos yra niekis. Luisas trokšta gyvai pamatyti ateivius. Ir vieną dieną… ši svajonė tampa realybe, kai netoli jo namų sudūžta kosminis laivas! Pamatęs, kokie padarai iš jo išlindo, Luisas iš karto tiesia pagalbos ranką ir pažada atvykėliams padėti rasti reikiamas detales jų kosminei transporto priemonei. O kol tai nutiks, maloniai kviečia ateivius pasisvečiuoti pas save. Žinoma, ateiviai priima kvietimą. Jie net nenutuokia, kokie išbandymai ir nuotykiai jų lauks apsigyvenus Luiso namuose!
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Ponas kūdikis“ | Tėvams į namus parsinešus naujagimį, Timo (akt. Tobey Maguire) gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – visas dėmesys sutelktas tik mažajam broliukui. O šis ne iš kelmo spirtas – kostiumu pasipuošęs mažylis kalba suaugusiojo žmogaus balsu (žinoma, tėvai apie tai net nenutuokia), ir vykdo slaptą misiją – atsikratyti visų šunyčių. Pasirodo, šie yra ne tokie jau nekalti, kokiais dedasi. Mieli padarėliai yra pasiryžę užkariauti pasaulį. Ir Ponas kūdikis paskelbia jiems karą, tačiau be vyresniojo brolio pagalbos jų įveikti jis negalės. Sukandęs dantis Timas ryžtąsi padėti broliui, bet tik su sąlyga, kad įvykdęs misiją – kūdikis paliks jų namus. Nuotykiai prasideda!
    Kino teatrai ir seansų laikai.
Susiję straipsniai
Meno ir kultūros renginiai vaikams: rugpjūčio 10 – 12 | „Vilniaus galerija“
2018-08-10
Meno ir kultūros renginiai vaikams: rugpjūčio 3 – 5 | „Vilniaus galerija“
2018-08-02
Meno ir kultūros renginiai vaikams: liepos 20 – 22 | „Vilniaus galerija“
2018-07-19
Meno ir kultūros renginiai vaikams: liepos 13 – 15 | „Vilniaus galerija“
2018-07-12
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com