FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

Meno ir kultūros renginiai vaikams: rugpjūčio 10 – 12 | „Vilniaus galerija“

VILNIUS

DAILĖ:

  • Vaikų piešinių paroda pagal poemą „Žilvinas ir Eglė“ | 11-16 m. jaunieji talentai atsiuntė pačius originaliausius, įdomiausius, kūrybiškiausius, savičiausius ir visaip kaip “iausius” dailės darbus pagal V. Mykolaičio-Putino poemą „Žilvinas ir Eglė“ . Ekspozicijoje 71 piešinys iš visos Lietuvos. Konkurso laureatai apdovanoti, o paroda kviečiame apžiūrėti V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje lankymo valandomis.
    V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.

KINAS:

  • „Sengirė“ | „Sengirė” yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Monstrų viešbutis 3: atostogos“ | Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio” gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje.  545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn. Drakulai, jo šeimai ir draugams iškyla didžiulis pavojus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Triušis Piteris“ | Viso pasaulio vaikų mylimas „Triušis Piteris” kviečia į nepamirštamą nuotykį. Nuostabiame Anglijos gamtos kampelyje su trim sesutėmis gyvenantis geraširdis triušiukas Piteris turi daugybę draugų, nuolat prasimano įvairiausių žaidimų, niekuomet nepalieka bėdoje, o kartais nesusilaikęs krečia nepiktus pokštus. Maisto Piteris susiranda apsilankydamas fermerių daržuose arba mėgaudamasis panelės Bėjos (aktorė Rose Byrne) paliktomis vaišėmis. Tačiau kuomet į Bėjos kaimynystėje stovintį namą įsikelia ponas Tomas Makgregoras (akt. Domhnall‘as Gleeson‘as), gyvenimas triušiukui apkarsta. Mat Tomas kaip gyvas negali pakęsti visokių laukinių gyvūnėlių – ypač tokių, kurie vagia jo daržoves. Lyg to būtų maža, Makgregoras ima ir įsižiūri gražiąją Bėją. Piteris netrukus supranta, kad jam ir jo draugams gresia ne tik prarasti gardų maistą iš Makgregoro daržo, bet ir tikrą draugę, kuri visuomet pasirūpindavo gyvūnėliais.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Aštuonkojis Dipas“ | Linksmas ir smalsus aštuonkojis Dipas yra paskutinis savo giminės atstovas ateities pasaulyje. Pasaulyje, kuriame bendras vandenyno lygis jau pakilęs tiek, kad apsėmęs daugelį žmonių statytų miestų. To Dipas, be abejo, nežino. Jis laimingai leidžia laiką su geriausiais draugais aštriadante žuvyte Eva ir neurotiška krevete Alisa, tyrinėdamas nepažįstamus objektus, nugrimzdusius į dugną iš keistos žmonių civilizacijos. Nerūpestingas jų dienas nutraukia povandeninio ugnikalnio išsiveržimas, sugriaunantis bičiulių namus. Vienintelis pakankamai didelis gyvūnas, galintis nuversti akmenų krūvas ir išlaisvinti Dipo artimuosius, yra banginis Neitanas. Dipas su draugais nedvejodamas patraukia jo ieškoti. 
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Nerealieji 2“ | Tėčiui Bobui tenka sunki užduotis: jis turi prižiūrėti namus. Jau paaugusi pirmagimė dukra Violeta ir sūnus Dešas – būtų puikūs draugai ir su jais labai smagu! Tačiau jauniausias šeimos narys kūdikis Džekas-Džekas, pasirodo, turi super-galių! Kurios yra tiek smagios, kiek ir ypač pavojingos! Pasirodžius naujam piktadariui, gąsdinančiam pasaulį savo nuostabiu ir pavojingu planu, visa šeima kartu su Frozonu privalo rasti būdą veikti kartu (lengviau pasakyti, nei padaryti), ir vėl tapti Nerealūs!
    Kino teatrai ir seansų laikai.

KAUNAS

KITI RENGINIAI:

  • Gyvasis šeštadienis Raudondvario dvare | Rugpjūčio 11 d. Raudondvario dvaras atgyja! Čia Jūsų lauks teatralizuotos ekskursijos, edukacijos ir dvariškos pramogos.Leiskitės į įsimintiną kelionę laiku kartu su žavingąja grafiene Rozalija, kuri supažindins Jus su Raudondvario dvaro architektūriniu ansambliu, pasidalins dvariško gyvenimo paslaptimis ir prisiminimais apie paskutiniuosius dvaro šeimininkus grafus Tiškevičius.Naujos patirtys ir nepamirštami įspūdžiai Jūsų lauks kvapų dirbtuvėse „Raudondvario kvapų keliu“, muilo gamybos ir gintaro edukacijose bei kituose renginiuose. Įdomią veiklą atras kiekvienas šeimos narys!
    Raudondvario dvaras, rugpjūčio 11 d., 10 val.

KINAS:

  • „Sengirė“ | „Sengirė” yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Monstrų viešbutis 3: atostogos“ | Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio” gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje.  545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn. Drakulai, jo šeimai ir draugams iškyla didžiulis pavojus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Nerealieji 2“ | Tėčiui Bobui tenka sunki užduotis: jis turi prižiūrėti namus. Jau paaugusi pirmagimė dukra Violeta ir sūnus Dešas – būtų puikūs draugai ir su jais labai smagu! Tačiau jauniausias šeimos narys kūdikis Džekas-Džekas, pasirodo, turi super-galių! Kurios yra tiek smagios, kiek ir ypač pavojingos! Pasirodžius naujam piktadariui, gąsdinančiam pasaulį savo nuostabiu ir pavojingu planu, visa šeima kartu su Frozonu privalo rasti būdą veikti kartu (lengviau pasakyti, nei padaryti), ir vėl tapti Nerealūs!
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Bjaurusis aš 3“ | Gru, kažkada buvęs didžiausiu pasaulio piktadariu, dabar yra tapęs geriausiu pasaulyje tėčiu ir gyvena paprastą teisingo piliečio, mylinčio žmoną ir besirūpinančio trim žaviom dukrelėm, gyvenimą. Vieną dieną kaip žaibas iš giedro dangaus trenkia žinia, kad Gru turi niekad nematytą brolį dvynį Dru! Brolių susitikimas iš pradžių pradžiugina Gru, tačiau vėliau priverčia sunerimti – nes Dru lyg apsėstas skatina brolelį prisijungti prie dar vieno darbelio. Nors piktadariška Gru prigimtis likusi praeityje, tačiau kažkas jį traukia atgal prie nusikaltėliškumo. Vejamas nuotykių troškimo, Gru leidžiasi brolio įkalbamas ir broliai – su pakalikų pagalba, žinoma – ima planuoti amžiaus nusikaltimą.
    Kino teatrai ir seansų laikai.

KLAIPĖDA

KINAS:

  • „Aštuonkojis Dipas“ | Linksmas ir smalsus aštuonkojis Dipas yra paskutinis savo giminės atstovas ateities pasaulyje. Pasaulyje, kuriame bendras vandenyno lygis jau pakilęs tiek, kad apsėmęs daugelį žmonių statytų miestų. To Dipas, be abejo, nežino. Jis laimingai leidžia laiką su geriausiais draugais aštriadante žuvyte Eva ir neurotiška krevete Alisa, tyrinėdamas nepažįstamus objektus, nugrimzdusius į dugną iš keistos žmonių civilizacijos. Nerūpestingas jų dienas nutraukia povandeninio ugnikalnio išsiveržimas, sugriaunantis bičiulių namus. Vienintelis pakankamai didelis gyvūnas, galintis nuversti akmenų krūvas ir išlaisvinti Dipo artimuosius, yra banginis Neitanas. Dipas su draugais nedvejodamas patraukia jo ieškoti. 
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Sengirė“ | „Sengirė” yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Nerealieji 2“ | Tėčiui Bobui tenka sunki užduotis: jis turi prižiūrėti namus. Jau paaugusi pirmagimė dukra Violeta ir sūnus Dešas – būtų puikūs draugai ir su jais labai smagu! Tačiau jauniausias šeimos narys kūdikis Džekas-Džekas, pasirodo, turi super-galių! Kurios yra tiek smagios, kiek ir ypač pavojingos! Pasirodžius naujam piktadariui, gąsdinančiam pasaulį savo nuostabiu ir pavojingu planu, visa šeima kartu su Frozonu privalo rasti būdą veikti kartu (lengviau pasakyti, nei padaryti), ir vėl tapti Nerealūs!
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Monstrų viešbutis 3: atostogos“ | Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio” gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje.  545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn. Drakulai, jo šeimai ir draugams iškyla didžiulis pavojus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Triušis Piteris“ | Viso pasaulio vaikų mylimas „Triušis Piteris” kviečia į nepamirštamą nuotykį. Nuostabiame Anglijos gamtos kampelyje su trim sesutėmis gyvenantis geraširdis triušiukas Piteris turi daugybę draugų, nuolat prasimano įvairiausių žaidimų, niekuomet nepalieka bėdoje, o kartais nesusilaikęs krečia nepiktus pokštus. Maisto Piteris susiranda apsilankydamas fermerių daržuose arba mėgaudamasis panelės Bėjos (aktorė Rose Byrne) paliktomis vaišėmis. Tačiau kuomet į Bėjos kaimynystėje stovintį namą įsikelia ponas Tomas Makgregoras (akt. Domhnall‘as Gleeson‘as), gyvenimas triušiukui apkarsta. Mat Tomas kaip gyvas negali pakęsti visokių laukinių gyvūnėlių – ypač tokių, kurie vagia jo daržoves. Lyg to būtų maža, Makgregoras ima ir įsižiūri gražiąją Bėją. Piteris netrukus supranta, kad jam ir jo draugams gresia ne tik prarasti gardų maistą iš Makgregoro daržo, bet ir tikrą draugę, kuri visuomet pasirūpindavo gyvūnėliais.
    Kino teatrai ir seansų laikai.

ŠIAULIAI

KITI RENGINIAI:

  • Aitvarų diena | Rugpjūčio 11 d. 13–16 val. Rėkyvos ežero pakrantėje vyksiantis renginys „Aitvarų diena“ kvies šeimas aktyviai ir linksmai praleisti laiką. Renginio metu vyks aitvarų ir popierinių lėktuvėlių gamybos dirbtuvės bei jų leidimas į dangų, interaktyvios ekskursijos „Rėkyvos lobių paieška“, burbuliatoriaus linksmybės ir kitos kūrybinės dirbtuvės. Linksmą atmosferą kurs nuotaikingas teatralizuotas šou grupės „Trys draugai“ koncertas visai šeimai. Esant palankiam (vėjuotam) orui Rėkyvos ežere vyks jėgos aitvarų pasirodymai.Organizatoriai kviečia ne tik dalyvauti aitvarų gaminimo dirbtuvėse, bet ir iš namų atsinešti bei leisti savo aitvarus. Renginys nemokamas.
    Rėkyvos ežero pakrantė, rugpjūčio 11 d., 13 val.

KINAS:

  • „Sengirė“ | „Sengirė” yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • Monstrų viešbutis 3: atostogos | Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio” gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje.  545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn. Drakulai, jo šeimai ir draugams iškyla didžiulis pavojus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Nerealieji 2“ | Tėčiui Bobui tenka sunki užduotis: jis turi prižiūrėti namus. Jau paaugusi pirmagimė dukra Violeta ir sūnus Dešas – būtų puikūs draugai ir su jais labai smagu! Tačiau jauniausias šeimos narys kūdikis Džekas-Džekas, pasirodo, turi super-galių! Kurios yra tiek smagios, kiek ir ypač pavojingos! Pasirodžius naujam piktadariui, gąsdinančiam pasaulį savo nuostabiu ir pavojingu planu, visa šeima kartu su Frozonu privalo rasti būdą veikti kartu (lengviau pasakyti, nei padaryti), ir vėl tapti Nerealūs!
    Kino teatrai ir seansų laikai.
  • „Didžiapėdžio vaikis“ | Aplinkinių keistuoliu vadinamas Adamas ir pats jaučia, kad yra kitoks: nukirpti plaukai jam atauga pernakt, o naujus batus jis išauga vos per savaitę. Berniukas numano, kad tai susiję su kažkada iš namų išėjusiu jo tėčiu, todėl ryžtasi leistis į kelionę ir jį surasti. Galite tik įsivaizduoti Adamo nuostabą, kai paaiškėja, kad jo tėtis yra ne kas kitas, o legendinis Didžiapėdis! Maža to – berniukas sužino, kad ir pats yra apdovanotas ypatingomis galiomis. Deja, Adamo pėdsakais į mišką atseka ir klastingi, jau seniai Didžiapėdį sugauti norintys piktadariai. Adamas kartu su tėčiu stoja į kovą, kad apgintų savo naujuosius namus.
    Kino teatrai ir seansų laikai.
Susiję straipsniai
Meno ir kultūros renginiai vaikams: rugpjūčio 3 – 5 | „Vilniaus galerija“
2018-08-02
Meno ir kultūros renginiai vaikams: liepos 27 – 29 | „Vilniaus galerija“
2018-07-25
Meno ir kultūros renginiai vaikams: liepos 20 – 22 | „Vilniaus galerija“
2018-07-19
Meno ir kultūros renginiai vaikams: liepos 13 – 15 | „Vilniaus galerija“
2018-07-12
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com