„Slibinas ir mergelė“ (sienų tapyba sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose)

€290

Darbas yra:
Autorius

Algirdas Steponavičius, Birutė Žilytė

Pavadinimas

„Slibinas ir mergelė“ (sienų tapyba sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose)

Metai

1969-1972

Technika

pasirašytas sk.atspaudas

Matmenys

60x52

Papildoma informacija

Produkto aprašymas

Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas dailininkas A. Steponavičius:

„Nuo seniausių laikų, pasklidę po visą pasaulį, mitologinėje žmonių sąmonėje gyvena slibinai. Vienur jie panašūs į elnius, arklius, avinus, kitur – į erelius, žuvis, gyvates, driežus.

Gilioje senovėje slibinas nebuvo žmogui priešiškas. Jis sugebėdavo mylėti, o kartais ir mergelės jį pamildavo. Bet šiandien mes slibiną vaizduojamės kaip pabaisą, kaip patį blogio įsikūnijimą. Slibinas grobuonis ne kartą žmones apiplėšdavo, atimdavo iš jų vandenį, avis, kiaules, bet garsėjo jis ir kaip žmonių rijikas. Dažnai jis reikalaudavo paties brangiausio – gražiausių mergelių ar net karaliaus dukters.

Piešinyje lyg keistas augalas, lyg blogio medis išauga ir išsišakoja devyngalvis slibinas, išraižytas magiškais ženklais.

Prieš jį ant baltos drobulės stovi mergelė, lyg pati žmogaus siela, pastatyta prieš pasaulio blogį. Toks didelis, išsikerojęs ugnimi spjaudantis devyniagalvis pasaulio blogis ir tokia trapi, bejėgė prieš jį mergelė.

Piešinyje nepavaizduoti drąsūs, didžios dvasios riteriai, stojantys į nelygią kovą su slibinu – pabaisa. Tik pats slibino piešinys su atskirai nuo kūno esančiomis galvomis leidžia mums prisiminti, kad tos galvos jau ne kartą buvo nukirstos ir kad blogį galima nugalėti.

Balta drobulė ir tamsi žemė – tai vėl lyg ir tos pačios temos metaforiškas atkartojimas.

Lyg aidas, lyg regėjimas danguje dar kartą iškyla baltos drobulės ir mergelės motyvas. Tik čia jau nebėra žemiškosios įtampos, juoda ir balta kovos.“