Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 13 – 19
PARODOS VILNIUJE:
- Gintaras Kušlys: „Juodos Ir Spalvų Sandūroje. Tapyba Ir Grafika“ | „Prieš kurį buvau (itin) susikoncentravęs į rašymą – rengiau spaudai eilę savo (dailėtyros) tekstų, be to, esė rinkinį, kurį pavadinau „Lietuvos sienų tapybos restauravimas: autentiškumas vs. simuliakro galia“… Tad tapyba man buvo tapusi kone kontekstinė, nors gal ir nesakyčiau, kad antraplanė… Vis dėlto, kaip žinia, viskam savas laikas. Štai ir pasak Konfucijaus: „Kilnus žmogus atkakliai stengiasi eiti Teisingu keliu, tačiau jis nėra užsispyręs“. Arba dar kitaip tariant, gyvenime viskas juda cikliškai ir tapyba – tas kone džiugiausias mano gyvenimo vyksmas – neišvengiamai (atėjus laikui) atsiima savo“, – pasakoja autorius.
„Medalių galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 18 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Debiutas 2018“ | Debiutuojančių fotografų konkursas, kurio metu komisija atrenka dešimt parodos dalyvių, o trys iš jų paskelbiami nugalėtojais.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 18 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ | Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta paroda pasakoja, kaip Lietuvoje atsirado daiktų dizainas ir dizaineriai, atskleidžia netikėtas šalies istorijos, asmenybių ir kūrinių jungtis.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 30 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Lietuva. Londonas. 1968 | Lietuviško dizaino odisėja“ | 1968 metų rugpjūčio mėnesį Londone legendiniame parodų centre Earls Court buvo pristatytas Lietuvos, kaip vienos iš sovietinių respublikų, paviljonas, supažindinęs su kultūros, meno, mokslo ir pramonės pasiekimais. Tai buvo vienas iš moderniausių bei konceptualiausiai įgyvendintų Lietuvos prisistatymų Vakaruose sovietiniais metais. Kadangi tai buvo eksportui skirtas projektas, specialiai šiai progai sukurtų ambicingų meno ir dizaino kūrinių pavyzdžiai, leidiniai ir parodos atgarsiai liko beveik nežinomi.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 30 d.
Daugiau apie parodą čia. - „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“ | Miestas kaip gyvas organizmas, miesto spiritus loci išaukštinimas, miesto ir kaimo sampynos, modernaus miesto kūrimas, mirties, kasdienybės atskleidimas – universalios temos, aktualios tiek tarpukariu dirbusiems kūrėjams, tiek mūsų laiko žiūrovui. Parodą sudaro trys šias temas interpretuojančios dalys: „Spiritus loci“, „Žvilgsnis į ateitį“, „Kasdienybės refleksijos“. Šalia gerai pažįstamų autorių rodomi mažai žinomi ir visai nematyti dailininkų, architektų, inžinierių, kitų paveldo saugotojų kūriniai.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki rugsėjo 16 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Laiko ženklai“ | Keramikos ir metalo kūrinių paroda.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki spalio mėn.
Daugiau apie parodą čia. - „(At)kurti. VIII Lietuvos tekstilės meno bienalė“ | Valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos tekstilininkai pažymi 8-ąja tekstilės meno bienale „(At)kurti“. Ši Lietuvai svarbi data įkvepia gilintis į valstybės atstatymo faktą, naujai interpretuoti istorinį, simbolinį ar semantinį (at)kūrimo aspektą. Lietuvos istorijoje atkurtos nepriklausomybės šimtmetis lemtingai paveikė tautos likimą, piliečių laisvės troškimą, savitą tautiškumo sampratą. Istorijos skaitymas – subjektyvus dalykas, todėl beveik penkiasdešimt parodos dalyvių valstybės atkūrimo šimtmetį traktuoja skirtingai, iš savo matymo taško, nevengdami šiuolaikinių interpretacijų, polemizuodami su stereotipais. Tekstilei tiesiogine prasme būdingas atkūrimo procesas, nes metmenys ir ataudai pavaldūs laikui, jie lengvai dyla, ỹra, pleišėja, tačiau tekstilės pluoštų dėka galima pristabdyti irimo procesą, užadyti ir restauruoti pažeistą audinį, kurį metaforiškai prilygintume istorijai – laiko audiniui.
Galerijoje „Arka“ veikia iki liepos 26 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Pynimas. Japonijos pluošto menas“ | „Arkos“ galerija tęsia bendradarbiavimą su Japonijos menininkais. 2017 metais kartu su tarptautine tekstilės miniatiūrų bienale „Etno“ buvo eksponuojama Japonijos pluošto meno kūrinių paroda iš Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos Kėdainiuose fondų. Šiais metais siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Tekstilės bienalę „(At)kurti“ papildo Japonijos dailininkų nedidelio formato pynimo meno kūrinių paroda. Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių.
Galerijoje „Arka“ veikia iki liepos 26 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Vilniaus galerija“: Arūnas Baltėnas: „Miestas kaip teatras“ | Parodoje „Miestas kaip teatras“ eksponuojamos fotografijos pristatomos daugeliui dar neregėta forma. Tai – keturi atspaudai ant aliuminio, panaudojant negatyvinį vaizdą ir tokiu būdu sustiprinant metalo efektą, bei penki atspaudai ant organinio stiklo su pozityviniais vaizdais. Be viso to, parodos lankytojai galės išvysti ir juodai baltų A. Baltėno nuotraukų įprasta forma.
„Domus“ galerijoje veikia iki rugpjūčio 4 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Meno celės“ | Parodos koncepcijos išeities taškas – amerikiečių pragmatiškosios filosofijos atstovo Richardo Rorty liberaliosios vilties idėja (knyga „Filosofija ir socialinė viltis“ (angl. Philosophy and Social Hope, 1999) bei kitos jo doktrinos. Filosofui viltis – savęs suvokimas geresnio pasaulio kūrėju, o ne radėju. Todėl savęs pažinimas prilygsta savęs su(si)kūrimui, pasitelkiant įvairius aprašymus, simbolines sistemas, mąstymo būdus, įžvalgas, t. t. Be to, anot filosofo, asmuo yra visiškai atsitiktinis aplinkybių, kurios yra laiko ir vietos produktai, kūrinys. Panašiai žvelgiama ir į 2018 m. VDA bakalauro ir magistro darbų parodą „Viltis“, kurioje pristatoma pačių įvairiausių „atsitiktinumų“, susiklosčiusių dėl skirtingų aplinkybių, kolekcija, įprasminta konkrečioje vietoje ir laike. Be to, R. Rorty paneigia vientisumo ir iškelia pastovios kaitos idėją bei nuolatinį „savikūros projektą“, o tai teikia vilčių ne tik institucijai, bet ir jos absolventams.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki liepos 29 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Moi, non-moi“ | Parodos pavadinimas – „Moi, non-moi“ – „Aš, ne aš”. Tai sąvoka, sukurta lietuvių kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino, kuris siekė apibūdinti žmogaus būseną, kai esama savimi, bet tuo pat metu nurodama ir į tam tikrą asmenybės netapatumą. Piešiniai sukuria erdvę išreikšti performatyvųjį „ne aš”, juose susiduria artistiškasis menininkių „aš“ ir tiesiog „aš“. Galimybė piešti visur ir visada piešiniui leido funkcionuoti kaip vizualiam dienoraščiui, kuriame atsiskleisdavo tiek menininkių kūrybinės vizijos ir ambicijos, tiek asmeninės patirtys. L. Bourgeois yra pasakiusi: „Piešiu naktimis, atsirėmusi į pagalvę. Kartais grodavo muzika. Kitais atvejais aš tiesiog klausydavausi automobilių triukšmo gatvėje. Labai saugau savo pieštus dienoraščius. Jie padeda man atsipalaiduoti ir greičiau užmigti. <…> Piešiniai yra „idėjos-plunksnos” – ore sklandančios mintys, kurias perkeliu ant popieriaus. Visos mano mintys yra vizualios.“
Galerijoje „Vartai“ veikia iki liepos 27 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Medalių menas: XVI–XX a. istoriniai ir jubiliejiniai medaliai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“ | Lietuvos dailės muziejus vilniečiams ir Vilniaus svečiams pristato numizmatikos rinkinio, saugomo Lietuvos dailės muziejuje, dalį – istorinius medalius. Ekspozicijoje siekiama atskleisti ne tiek istorinę medalių raidos ar meninių stilių kaitos chronologiją, kiek išryškinti ir pabrėžti estetinę-meninę medalių, kaip mažosios meno plastikos kūrinių, vertę. Dėl šios priežasties eksponatai vitrinose grupuojami labiau ne chronologiniu ar tematiniu, o kompoziciniu estetiniu principu. Lankytojai galės pamatyti XVI–XX amžiaus medalius, skirtus valdovams, popiežiams, žymiems politikams, kultūros, meno veikėjams, rašytojams ir mokslininkams; proginius ir jubiliejinius medalius, įamžinančius svarbius istorinius mūšius, pergales, valdovų vedybas ar geografinius bei mokslinius atradimus, žyminčius apdovanojimus ir svarbias tarptautines parodas.
„Radvilų rūmų muziejuje“ veikia nuo balandžio 13 d.
Daugiau apie parodą čia. - Lietuvių liaudies meno paroda „Mediniai stebuklai“ | Mediniai liaudies meno paminklai yra reikšminga XIX–XXI amžiaus lietuvių liaudies kultūros paveldo dalis. 2001 metais Lietuvos kryždirbystės menas sulaukė pasaulinio įvertinimo – UNESCO jį įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. XIX–XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuvos kryždirbių ir dievdirbių darbai – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės, šventųjų skulptūros – unikalus liaudies meno pasaulis, atspindintis kaimo žmonių pasaulėjautą, tautos meninę kūrybą.
„Radvilų rūmų muziejuje“ veikia nuo gegužės 24 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Vaikų pasaulis. XVIII–XX amžius“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos | Vaikų mada, kaip ji suprantama šiandien, iki XVIII amžiaus pabaigos neegzistavo. Prancūzų filosofas, Apšvietos amžiaus rašytojas Žanas Žakas Ruso (Jean Jacques Rousseau, 1712–1778) pirmasis iškėlė idėją, kad vaikas yra ne „sumažinta“ ar „miniatiūrinė“ suaugusiojo kopija, o unikali, besivystanti asmenybė. Ši įžvalga ėmė formuoti visapusiškesnį plačiosios visuomenės požiūrį į vaikų aprangą ir vėlesniame amžiuje. Parodoje pirmiausia suteikiama galimybė lankytojams stebėti vaikiško kostiumo raidą – visas vaikų mados tendencijas ir kryptis nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio. Be to, jau pats parodos pavadinimas atskleidžia, kaip vaikiški drabužiai parodo ilgainiui kitusį visuomenės požiūrį į vaiką ir vaikystę.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki spalio 18 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“ | Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki gruodžio 31 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS KAUNE:
- „Porceliano tapatybė“ | Kaunas yra vienas iš nedaugelio Europos miestų, turintis ir puoselėjantis kaulinio porceliano tradicijas, nes jame nuo 1970-ųjų veikė porceliano fabrikas. Šiemetinio simpoziumo siekis yra skatinti porceliano naudojimą kuriant šiuolaikinio meno objektus. Simpoziumas skatina naudoti intelektines ir technologines naujoves, nepamirštant porceliano tradicijų. Projekte naudojami net trys 3D keramikos spausdintuvai, suteikiantys naujų galimybių meno projektų įgyvendinimui.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 13 d.
Daugiau apie parodą čia. - Romualdas Požerskis: „Atlaidai“ | Požerskio darbuose įamžinti žmonės, jų tipažai ir laikysena, tradicijos ir gyvenimo būdas yra daugiau nei tik nepažįstamųjų gyvenimo nuotrupos. Atlaidų cikle jos sudaro vientisą lietuviškumo vaizdinį. Nors žmonės į atlaidus susiburia tik trumpam ir dvasinė bendrystė bei socialiniais ryšiais pagrįstas bendruomeniškumas čia taip pat patiriami tik laikinai, tačiau fotografija išsaugo šios patirties ženklus ir sukuria ilgiau išliekantį bendros tapatybės, su tautine kultūra siejamo lietuviškumo pagrindą.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 24 d.
Daugiau apie parodą čia. - Ramūnas Čeponis: „Iš dykumos“ | Iš parodoje pristatomų darbų matyti, kad dailininkas R. Čeponis yra ištikimas meditatyviajai tapybai – jis kviečia susitelkti ties žmoguje slypinčia dvasine gelme, išdrįsti nukeliauti prie tos ribos, kur sieloje esti gryna, tuščia ir tylu, atsidurti savo paties tuštumos dykumoje ir priartėti prie joje slypinčios esmės. Dailininkas kelia pamatinius būties klausimus, jo paveiksluose veriasi tikrojo AŠ kontūrai, skleidžiasi šviesos ir tamsos ribos. Jam svarbi galimybė atpažinti meilę ir neapykantą, pakilimą ir nuopuolį, prisiliesti prie amžinųjų tiesų, pažvelgti į savo ir pasaulio didybę bei menkumą. Tyla prabyla pažinimu, ramybe, džiaugsmu, bet kartu ir baime bei svaiginančios tamsos kančia.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 4 d.
Daugiau apie parodą čia. - M-D Bidard, Elisabeth Krotoff, Bernard Fabvre: „3 kosmikomiksai“ | Parodos pavadinimas – tai trijų prancūzų menininkų taktiška nuoroda į nuostabaus italų autoriaus – magiškojo realizmo atstovo Italo Calvino, pripažinto Italijoje geriausiu XX amžiaus rašytoju, kūrinį „Kosmikomiksai“ (it. Le cosmicomiche), kuris yra dvylikos trumpų istorijų kolekcija, 1965 m. publikuota Italijos periodinėje spaudoje. Kiekviena istorija atliepia mokslinį „faktą“ (kartais melagingą), aplink kurį sukasi išgalvota istorija.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 11 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ | Parodoje bus eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Baltijos kaimynėms – 100. XX amžiaus Latvijos ir Estijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“ | Baltijos valstybių šimtmečiui dedikuotoje parodoje pirmą kartą taip išsamiai ir gausiai pristatomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi XX amžiaus Latvijos ir Estijos menininkų darbai, sukurti tiek pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940), tiek sovietinės okupacijos metais, o keletas jau ir po nepriklausomybės atkūrimo. Parodoje dominuoja tapyba ir grafika, jas papildo skulptūra ir taikomosios dailės dirbiniai.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 2 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS KLAIPĖDOJE IR PAJŪRYJE:
- Eglė Ridikaitė: „Kultūringos grindys“ | E. Ridikaitė naudoja sudėtingą, išskirtinę pačios susikurtą techniką: pridengusi drobę iš anksto paruoštais rankų darbo trafaretais, ji ne tapo, o keliais sluoksniais purškia aerozolinius dažus, kol išgauna tinkamus atspalvius ir faktūrą. Pasak R. Andriušytės-Žukienės, „dirbdama spalvų užpurškimo būdu, ši šiuolaikinė tapytoja nei teptuku, nei rankomis nesiliečia prie drobės. Išpurkšti dažai tarsi dulkelės sugula drobės paviršiuje. Taip sustiprinamas vaizdo savaimingumo, efemeriškumo įspūdis“.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki liepos 29 d.
Daugiau apie parodą čia. - Eglė Vertelkaitė: „Moiros“ | Naujausia žinomos menininkės, VDA dėstytojos E. Vertelkaitės paroda Moiros gerokai keičia ligšiolinius stereotipus apie jos kūrybą. Nors visada mėgusi eksperimentuoti, E. Vertelkaitė,tikriausiai iš inercijosdažnai vis dar vadinama grafike, tarsi konstatuojant formalų jos „priklausymą“ tradicinei dailės šakai. Tuo tarpu šioje parodoje matyti, jog savo potyrius ir neramų, intelektualų kūrybinį egomenininkė dabar transliuoja fotografinių, skaitmeninių manipuliacijų pagalba, vis rečiau besiimdama įprastų giliaspaudės grafikos įrankių. Taip yra todėl, kad pasakojimui apie moiras menininkei reikėjo rasti mediją, labiausiai tinkančią tikroviškam vaizdui išgauti, nes metalo raižinyje įkūnytos formos visada lieka kiek sąlygiškos. E. Vertelkaitė laikosi nuostatos, jog svarbiausia kūryboje – minties raiška, nesvarbu, kokią techniką bepasitelktum.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki liepos 29 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Klaipėdos architektūra 2017“ | Pagrindinė parodos „Klaipėdos architektūra 2017“ dalis – tai architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose, tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais. Atskira parodos dalis – „Aktuali architektūra. Klaipėda“ – skirta pastaraisiais metais intensyviai diskutuotų Lietuvos uostamiesčio urbanistinių situacijų ir objektų temai. Aktualių miesto vietų architektūriniai sprendimo būdai iliustruojami Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros studentų baigiamųjų darbų ekspozicija.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki liepos 29 d.
Daugiau apie parodą čia. - Juozas Vosylius: „Šiapus ir anapus“ | Tapytojo žvilgsnis į pasaulį yra atviras ir atidus. Intriga atsiranda, kai tapybos objektai autoriaus valia perkeliami į kitas erdves, nekasdienišką aplinką ar susiejami neįprastais ryšiais. Vizijos ir realybės derinys J. Vosyliaus kompozicijose skatina gilintis, ieškoti atsakymų. Kontrastas tarp tapomų objektų tikroviškumo ir jų savitarpio saveikos vizionieriškumo, skirtingų erdvėlaikių jungimas skleidžiasi kaip nauja meninė realybė. Dailininkas sėkmingai naudoja inversijos principą, neįprasta pateikdamas kaip įprasta ir atvirkščiai. Realybė ir autoriaus kuriamo mito pasaulis drobėse apsijungia taip natūraliai, kad bet kuris vaizdinys, atsitiktinio žvilgsnio ar atsitiktinio apšvietimo išprovokuotas, tampa tikresniu už tikrą.
„Miniatiūrų muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Žvilgsnis į žemę ir vandenis XVII a.–XX a. I p. žemėlapiai ir tapyba iš Aleksandro Popovo (Klaipėda) Rytų Prūsijos dailės rinkinio“ | Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje veikiančioje projekto parodoje „Žvilgsnis į žemę ir vandenis“ eksponuojami žemėlapiai ir tapyba iš klaipėdiečio kolekcininko A. Popovo Rytų Prūsijos dailės rinkinio vienas kitą papildo. Kartografijos dalis A. Popovo rinkinyje nėra itin gausi, bet įdomi net ir specialiai šia sritimi nesidomintiems. XVII–XX a. Rytų Prūsijos žemėlapiams būdingos gausios detalės, išraiškingi ornamentai, kartušai, piešiniai, kurie papildo kartografinį vaizdą. Tapybos darbai, eksponuojami parodoje, primena du ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus dailės akademiją (veikė nuo 1845 m. iki 1945 m.) ir Nidos dailininkų koloniją (susiformavo XIX a. pab., veikė iki 1945 m.), supažindina su čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba. Eksponuojami Bruno Bielefeldo, Juliuso Freymutho, Eduardo Kado, Emilio Neumanno, Juliuso Wentscherio ir kitų XX a. pr. dailininkų Kuršių nerijos peizažai.
„Miniatiūrų muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Lietuvos istorijos ženklai. Medalių ir filatelijos paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui iš Prano Avižinio ir Algirdo Červinsko (1925–2016) rinkinių“ | Parodoje pristatomi eksponatai iš dviejų rinkinių – šilutiškio istoriko P. Avižinio medalių ir jo uošvio, Šilutės garbės piliečio A. Červinsko pašto ženklų bei proginių pašto vokų. Parodą papildo Lietuvos dailės muziejaus eksponatai – Klaipėdos, Tilžės, Šilutės vietiniai sunkmečio pinigai (notgeldai, 1917–1923) iš klaipėdiečio Dionyzo Varkalio muziejui perduotos Klaipėdos krašto XIX–XX a. I pusės taikomosios dailės kolekcijos ir vieno žymiausių lietuvių XX amžiaus tapytojo marinisto Česlovo Janušo (1907–1993) nostalgiški Lietuvos gamtos vaizdai, sukurti gyvenant toli nuo tėvynės.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS ŠIAULIUOSE:
- Algio Skačkausko ir Šarūno Saukos tapybos paroda | A. Skačkausko tapyboje sukurta visa neoekspresionistų pamėgtų dinamiškų spalvinių derinių skalė, kurios pagrindas – tamsių ir ryškių spalvų kontrastai. Jo drobėse juodame fone veržliai išnyra švytinčios geltonos, raudonos, violetinės figūros ar jų raudoni arba purpuriniai apsiaustai kontrastuoja su želdinių žaluma.
Š. Sauką drąsiai galima vadinti kartos, kuri į Lietuvos meninį gyvenimą įsiliejo devintajame dešimtmetyje, lyderiu. Nuo studijų metų puoselėjamas originalus siurrealistinis braižas išskyrė jį iš ekspresionistinės vietinės tapybos mokyklos ir tapo plačiai pripažintas. Š. Saukos pamėgtos temos – suasmenintos pragaro ar skaistyklos vizijos – iki kraštutinumo išvystė sovietinio „sąstingio“ laikotarpiu Lietuvos dailėje išryškėjusią tendenciją kurti uždarą individualų mitinį pasaulį.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki liepos 27 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Vilniaus galerija“: Gerardas Šlektavičius: „Spalvoti prisiminimai“ | Parodoje pristatomi spalvoti lino raižiniai, autoriaus sukurti praėjusio amžiaus 9–10 dešimtmečiuose.
„Namų idėjų centre (NIC)“ veikia iki rugpjūčio 4 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Potencija 2“ | Parodoje dalyvauja jau pripažinti ir dar tik debiutuojantys įvairių meno sričių kūrėjai iš Kauno, Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų. Potencijos kategorija sutinkama fizikoje, chemijoje, karyboje, ekonomikoje ir daugelyje kitų sričių. Tai ne tik sugebėjimas veikti, vidinė galia, dvasios ar kūno pajėgumas. Aristotelio filosofijoje – tai pasyvios materijos galimybė tapti atskirais daiktais, o tuo pačiu – ir meno kūriniais. Ši paroda apie kūrybinėje valioje slypinčią potenciją.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki liepos 30 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS UTENOJE:
- Romualdas Pučekas: „Poetinė geometrija“ | R. Pučeko kūrybos darbų paroda.
Vytauto Valiušio keramikos muziejuje veikia iki rugpjūčio 13 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Ypatingas grožis“ | Tarptautinio socialinio projekto fotografijų paroda.
Utenos kraštotyros muziejuje veikia iki rugpjūčio 5 d.
Daugiau apie parodą čia. - Arvydas Každailis: „Būdas“ | A. Každailio kūryba (lakštinė grafika. Heraldika).
Utenos kultūros centro dailės galerijoje veikia iki rugpjūčio 13 d.
Daugiau apie parodą čia.
Susiję straipsniai
