Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 13 – 19
PARODOS VILNIUJE:
- Raimondas Martinėnas: „Tapyba ir asambliažai“ | R. Martinėnas – tai tapytojas, jungiantis ekspresionistinę „Ars“ grupuotės tradiciją su neoekspresionistiniu matymu bei mąstymu, tai menininkas, kurio kūryboje jungiasi ne tik ekspresyvusis abstrakcionizmas, bet ir kaligrafinė tašizmo metafizika, taip pat ironiškas pop meno ir siurealizmo daugiasluoksniškumas (ši savybė ypatingai ženkli kelis dešimtmečius kuriamuose asambliažuose). Ne vienoje kompozicijoje sušmėžuojanti moters, vyro figūra, dangaus plokštumoje simbolizmu spinduliuojantis saulės diskas, augalo siluetas ar natiurmorto detalė veikia kaip tapybos suvokimo pretekstas, egzistuoja tartum jaukas, vedantis į paveikslo gilumą.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugsėjo 1 d.
Daugiau apie parodą čia. - Gintaras Kušlys: „Juodos Ir Spalvų Sandūroje. Tapyba Ir Grafika“ | „Prieš kurį buvau (itin) susikoncentravęs į rašymą – rengiau spaudai eilę savo (dailėtyros) tekstų, be to, esė rinkinį, kurį pavadinau „Lietuvos sienų tapybos restauravimas: autentiškumas vs. simuliakro galia“… Tad tapyba man buvo tapusi kone kontekstinė, nors gal ir nesakyčiau, kad antraplanė… Vis dėlto, kaip žinia, viskam savas laikas. Štai ir pasak Konfucijaus: „Kilnus žmogus atkakliai stengiasi eiti Teisingu keliu, tačiau jis nėra užsispyręs“. Arba dar kitaip tariant, gyvenime viskas juda cikliškai ir tapyba – tas kone džiugiausias mano gyvenimo vyksmas – neišvengiamai (atėjus laikui) atsiima savo“, – pasakoja autorius.
„Medalių galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 18 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Debiutas 2018“ | Debiutuojančių fotografų konkursas, kurio metu komisija atrenka dešimt parodos dalyvių, o trys iš jų paskelbiami nugalėtojais.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 18 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ | Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta paroda pasakoja, kaip Lietuvoje atsirado daiktų dizainas ir dizaineriai, atskleidžia netikėtas šalies istorijos, asmenybių ir kūrinių jungtis.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 30 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Lietuva. Londonas. 1968 | Lietuviško dizaino odisėja“ | 1968 metų rugpjūčio mėnesį Londone legendiniame parodų centre Earls Court buvo pristatytas Lietuvos, kaip vienos iš sovietinių respublikų, paviljonas, supažindinęs su kultūros, meno, mokslo ir pramonės pasiekimais. Tai buvo vienas iš moderniausių bei konceptualiausiai įgyvendintų Lietuvos prisistatymų Vakaruose sovietiniais metais. Kadangi tai buvo eksportui skirtas projektas, specialiai šiai progai sukurtų ambicingų meno ir dizaino kūrinių pavyzdžiai, leidiniai ir parodos atgarsiai liko beveik nežinomi.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 30 d.
Daugiau apie parodą čia. - „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“ | Miestas kaip gyvas organizmas, miesto spiritus loci išaukštinimas, miesto ir kaimo sampynos, modernaus miesto kūrimas, mirties, kasdienybės atskleidimas – universalios temos, aktualios tiek tarpukariu dirbusiems kūrėjams, tiek mūsų laiko žiūrovui. Parodą sudaro trys šias temas interpretuojančios dalys: „Spiritus loci“, „Žvilgsnis į ateitį“, „Kasdienybės refleksijos“. Šalia gerai pažįstamų autorių rodomi mažai žinomi ir visai nematyti dailininkų, architektų, inžinierių, kitų paveldo saugotojų kūriniai.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki rugsėjo 16 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Laiko ženklai“ | Keramikos ir metalo kūrinių paroda.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki spalio mėn.
Daugiau apie parodą čia. - „Vilniaus galerija“: Arūnas Baltėnas: „Miestas kaip teatras“ | Parodoje „Miestas kaip teatras“ eksponuojamos fotografijos pristatomos daugeliui dar neregėta forma. Tai – keturi atspaudai ant aliuminio, panaudojant negatyvinį vaizdą ir tokiu būdu sustiprinant metalo efektą, bei penki atspaudai ant organinio stiklo su pozityviniais vaizdais. Be viso to, parodos lankytojai galės išvysti ir juodai baltų A. Baltėno nuotraukų įprasta forma.
„Domus“ galerijoje veikia iki rugpjūčio 4 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Medalių menas: XVI–XX a. istoriniai ir jubiliejiniai medaliai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“ | Lietuvos dailės muziejus vilniečiams ir Vilniaus svečiams pristato numizmatikos rinkinio, saugomo Lietuvos dailės muziejuje, dalį – istorinius medalius. Ekspozicijoje siekiama atskleisti ne tiek istorinę medalių raidos ar meninių stilių kaitos chronologiją, kiek išryškinti ir pabrėžti estetinę-meninę medalių, kaip mažosios meno plastikos kūrinių, vertę. Dėl šios priežasties eksponatai vitrinose grupuojami labiau ne chronologiniu ar tematiniu, o kompoziciniu estetiniu principu. Lankytojai galės pamatyti XVI–XX amžiaus medalius, skirtus valdovams, popiežiams, žymiems politikams, kultūros, meno veikėjams, rašytojams ir mokslininkams; proginius ir jubiliejinius medalius, įamžinančius svarbius istorinius mūšius, pergales, valdovų vedybas ar geografinius bei mokslinius atradimus, žyminčius apdovanojimus ir svarbias tarptautines parodas.
„Radvilų rūmų muziejuje“ veikia nuo balandžio 13 d.
Daugiau apie parodą čia. - Lietuvių liaudies meno paroda „Mediniai stebuklai“ | Mediniai liaudies meno paminklai yra reikšminga XIX–XXI amžiaus lietuvių liaudies kultūros paveldo dalis. 2001 metais Lietuvos kryždirbystės menas sulaukė pasaulinio įvertinimo – UNESCO jį įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. XIX–XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuvos kryždirbių ir dievdirbių darbai – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės, šventųjų skulptūros – unikalus liaudies meno pasaulis, atspindintis kaimo žmonių pasaulėjautą, tautos meninę kūrybą.
„Radvilų rūmų muziejuje“ veikia nuo gegužės 24 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Vaikų pasaulis. XVIII–XX amžius“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos | Vaikų mada, kaip ji suprantama šiandien, iki XVIII amžiaus pabaigos neegzistavo. Prancūzų filosofas, Apšvietos amžiaus rašytojas Žanas Žakas Ruso (Jean Jacques Rousseau, 1712–1778) pirmasis iškėlė idėją, kad vaikas yra ne „sumažinta“ ar „miniatiūrinė“ suaugusiojo kopija, o unikali, besivystanti asmenybė. Ši įžvalga ėmė formuoti visapusiškesnį plačiosios visuomenės požiūrį į vaikų aprangą ir vėlesniame amžiuje. Parodoje pirmiausia suteikiama galimybė lankytojams stebėti vaikiško kostiumo raidą – visas vaikų mados tendencijas ir kryptis nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio. Be to, jau pats parodos pavadinimas atskleidžia, kaip vaikiški drabužiai parodo ilgainiui kitusį visuomenės požiūrį į vaiką ir vaikystę.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki spalio 18 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“ | Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki gruodžio 31 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS KAUNE:
- „Porceliano tapatybė“ | Kaunas yra vienas iš nedaugelio Europos miestų, turintis ir puoselėjantis kaulinio porceliano tradicijas, nes jame nuo 1970-ųjų veikė porceliano fabrikas. Šiemetinio simpoziumo siekis yra skatinti porceliano naudojimą kuriant šiuolaikinio meno objektus. Simpoziumas skatina naudoti intelektines ir technologines naujoves, nepamirštant porceliano tradicijų. Projekte naudojami net trys 3D keramikos spausdintuvai, suteikiantys naujų galimybių meno projektų įgyvendinimui.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 13 d.
Daugiau apie parodą čia. - Romualdas Požerskis: „Atlaidai“ | Požerskio darbuose įamžinti žmonės, jų tipažai ir laikysena, tradicijos ir gyvenimo būdas yra daugiau nei tik nepažįstamųjų gyvenimo nuotrupos. Atlaidų cikle jos sudaro vientisą lietuviškumo vaizdinį. Nors žmonės į atlaidus susiburia tik trumpam ir dvasinė bendrystė bei socialiniais ryšiais pagrįstas bendruomeniškumas čia taip pat patiriami tik laikinai, tačiau fotografija išsaugo šios patirties ženklus ir sukuria ilgiau išliekantį bendros tapatybės, su tautine kultūra siejamo lietuviškumo pagrindą.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 24 d.
Daugiau apie parodą čia. - Ramūnas Čeponis: „Iš dykumos“ | Iš parodoje pristatomų darbų matyti, kad dailininkas R. Čeponis yra ištikimas meditatyviajai tapybai – jis kviečia susitelkti ties žmoguje slypinčia dvasine gelme, išdrįsti nukeliauti prie tos ribos, kur sieloje esti gryna, tuščia ir tylu, atsidurti savo paties tuštumos dykumoje ir priartėti prie joje slypinčios esmės. Dailininkas kelia pamatinius būties klausimus, jo paveiksluose veriasi tikrojo AŠ kontūrai, skleidžiasi šviesos ir tamsos ribos. Jam svarbi galimybė atpažinti meilę ir neapykantą, pakilimą ir nuopuolį, prisiliesti prie amžinųjų tiesų, pažvelgti į savo ir pasaulio didybę bei menkumą. Tyla prabyla pažinimu, ramybe, džiaugsmu, bet kartu ir baime bei svaiginančios tamsos kančia.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 4 d.
Daugiau apie parodą čia. - M-D Bidard, Elisabeth Krotoff, Bernard Fabvre: „3 kosmikomiksai“ | Parodos pavadinimas – tai trijų prancūzų menininkų taktiška nuoroda į nuostabaus italų autoriaus – magiškojo realizmo atstovo Italo Calvino, pripažinto Italijoje geriausiu XX amžiaus rašytoju, kūrinį „Kosmikomiksai“ (it. Le cosmicomiche), kuris yra dvylikos trumpų istorijų kolekcija, 1965 m. publikuota Italijos periodinėje spaudoje. Kiekviena istorija atliepia mokslinį „faktą“ (kartais melagingą), aplink kurį sukasi išgalvota istorija.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 11 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ | Parodoje bus eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Baltijos kaimynėms – 100. XX amžiaus Latvijos ir Estijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“ | Baltijos valstybių šimtmečiui dedikuotoje parodoje pirmą kartą taip išsamiai ir gausiai pristatomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi XX amžiaus Latvijos ir Estijos menininkų darbai, sukurti tiek pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940), tiek sovietinės okupacijos metais, o keletas jau ir po nepriklausomybės atkūrimo. Parodoje dominuoja tapyba ir grafika, jas papildo skulptūra ir taikomosios dailės dirbiniai.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 2 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS KLAIPĖDOJE IR PAJŪRYJE:
- „Vakarų vėjai“ | Šiemet LDS Klaipėdos skyriaus menininkų paroda „Vakarų vėjai ’18“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose vyksta jau septintąjį kartą ir yra svarbus įvykis Klaipėdos dailininkų bendruomenei, šiemet švenčiančiai 45 metų jubiliejų. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriui priklauso 115 narių iš Klaipėdos ir visos Vakarų Lietuvos: Palangos, Neringos, Kretingos, Mosėdžio, Telšių ir kitų miestų. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį LDS Klaipėdos skyrius parodą „Vakarų vėjai ’18“ dedikuoja šiam reikšmingiausiam mūsų valstybės įvykiui. Parodos tikslas yra paminėti ir paskatinti kūrėjus reprezentuoti savo kūrybą per istorinę / kultūrinę / meninę išraiškas. Ši paroda sukuria sąlygas Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus įvairių žanrų – tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomųjų menų – menininkų profesionaliosios kūrybos sklaidai ir tapatybės, identiteto, kultūros bei meno tradicijų puoselėjimo tąsai išlaikyti.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki rugsėjo 2 d.
Daugiau apie parodą čia. - Juozas Vosylius: „Šiapus ir anapus“ | Tapytojo žvilgsnis į pasaulį yra atviras ir atidus. Intriga atsiranda, kai tapybos objektai autoriaus valia perkeliami į kitas erdves, nekasdienišką aplinką ar susiejami neįprastais ryšiais. Vizijos ir realybės derinys J. Vosyliaus kompozicijose skatina gilintis, ieškoti atsakymų. Kontrastas tarp tapomų objektų tikroviškumo ir jų savitarpio saveikos vizionieriškumo, skirtingų erdvėlaikių jungimas skleidžiasi kaip nauja meninė realybė. Dailininkas sėkmingai naudoja inversijos principą, neįprasta pateikdamas kaip įprasta ir atvirkščiai. Realybė ir autoriaus kuriamo mito pasaulis drobėse apsijungia taip natūraliai, kad bet kuris vaizdinys, atsitiktinio žvilgsnio ar atsitiktinio apšvietimo išprovokuotas, tampa tikresniu už tikrą.
„Miniatiūrų muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Žvilgsnis į žemę ir vandenis XVII a.–XX a. I p. žemėlapiai ir tapyba iš Aleksandro Popovo (Klaipėda) Rytų Prūsijos dailės rinkinio“ | Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje veikiančioje projekto parodoje „Žvilgsnis į žemę ir vandenis“ eksponuojami žemėlapiai ir tapyba iš klaipėdiečio kolekcininko A. Popovo Rytų Prūsijos dailės rinkinio vienas kitą papildo. Kartografijos dalis A. Popovo rinkinyje nėra itin gausi, bet įdomi net ir specialiai šia sritimi nesidomintiems. XVII–XX a. Rytų Prūsijos žemėlapiams būdingos gausios detalės, išraiškingi ornamentai, kartušai, piešiniai, kurie papildo kartografinį vaizdą. Tapybos darbai, eksponuojami parodoje, primena du ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus dailės akademiją (veikė nuo 1845 m. iki 1945 m.) ir Nidos dailininkų koloniją (susiformavo XIX a. pab., veikė iki 1945 m.), supažindina su čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba. Eksponuojami Bruno Bielefeldo, Juliuso Freymutho, Eduardo Kado, Emilio Neumanno, Juliuso Wentscherio ir kitų XX a. pr. dailininkų Kuršių nerijos peizažai.
„Miniatiūrų muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Lietuvos istorijos ženklai. Medalių ir filatelijos paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui iš Prano Avižinio ir Algirdo Červinsko (1925–2016) rinkinių“ | Parodoje pristatomi eksponatai iš dviejų rinkinių – šilutiškio istoriko P. Avižinio medalių ir jo uošvio, Šilutės garbės piliečio A. Červinsko pašto ženklų bei proginių pašto vokų. Parodą papildo Lietuvos dailės muziejaus eksponatai – Klaipėdos, Tilžės, Šilutės vietiniai sunkmečio pinigai (notgeldai, 1917–1923) iš klaipėdiečio Dionyzo Varkalio muziejui perduotos Klaipėdos krašto XIX–XX a. I pusės taikomosios dailės kolekcijos ir vieno žymiausių lietuvių XX amžiaus tapytojo marinisto Česlovo Janušo (1907–1993) nostalgiški Lietuvos gamtos vaizdai, sukurti gyvenant toli nuo tėvynės.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS ŠIAULIUOSE:
- „Vilniaus galerija“: Gerardas Šlektavičius: „Spalvoti prisiminimai“ | Parodoje pristatomi spalvoti lino raižiniai, autoriaus sukurti praėjusio amžiaus 9–10 dešimtmečiuose.
„Namų idėjų centre (NIC)“ veikia iki rugpjūčio 4 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS UTENOJE:
- Romualdas Pučekas: „Poetinė geometrija“ | R. Pučeko kūrybos darbų paroda.
Vytauto Valiušio keramikos muziejuje veikia iki rugpjūčio 13 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Ypatingas grožis“ | Tarptautinio socialinio projekto fotografijų paroda.
Utenos kraštotyros muziejuje veikia iki rugpjūčio 5 d.
Daugiau apie parodą čia. - Arvydas Každailis: „Būdas“ | A. Každailio kūryba (lakštinė grafika. Heraldika).
Utenos kultūros centro dailės galerijoje veikia iki rugpjūčio 13 d.
Daugiau apie parodą čia.
Susiję straipsniai
