Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 13 – 19
PARODOS VILNIUJE:
- „Vilniaus galerijos“ paroda: „Vilnius tapytojų akimis“ | 1323 metų sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų gyventojams, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas. Nuo pastarosios datos praėjo jau 695 metai. Norėdama paminėti Lietuvos sostinės gimtadienį, „Vilniaus galerija“ pristato parodą „Vilnius tapytojų akimis“. Iki vasario 24 dienos „Domus galerijoje“ veikiančioje ekspozicijoje – trijų gerai žinomų Lietuvos menininkų – Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Jono Mackonio-Mackevičiaus ir Ričardo Zdanavičiaus – tapybos darbai.
„Domus galerijoje“ veikia iki vasario 24 d.
Daugiau apie parodą čia. - Vitus Saloshanka: „Kelionė Nemunu“ | V. Saloshankos darbų serija „Kelionė Nemunu“ – trijų metų darbo rezultatas, įgyvendintas trijose šalyse: Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijoje. Sekdamas Nemuno vingiais, darbų autorius fotografavo besikeičiantį kraštovaizdį, minėtų šalių istorinės ir politinės realybės kontekste. Trys fotografijos serijos dalys kartu atskleidžia politinės santvarkos įtaką gamtos ir miesto pokyčiams. Kai stulbinantys saulėlydžiai apšviečia kraštovaizdį rožinėmis spalvomis, pasirodo nedirbamų Baltarusijos pelkių plotai ir kontrastuojančios Kaliningrado betono džiunglės.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki vasario 10 d.
Daugiau apie parodą čia. - Eglė Gineitytė: „Naktis prasideda vidurdienį“ | E. Gineitytė šioje parodoje daugiausiai eksponuoja abstrakčius arba beveik abstrakčius paveikslus. Mažiau čia paverčiama daugiau. Minimalizmą Gineitytė pasitelkia ne ortodoksiškai, bet spontaniškai – įvesdama paklaidas. Geometrinė išklotinė, kontūrai netikėtai išplaukia, persilieja. Vienos ar kitos dominuojančios spalvos monochromija paveiksle pagyvinama artimos šiltos ar šaltos spalvos intarpais. Gamta, žmogus ir visa aplinka čia abstrahuojami į jausmingas priešybių kovas ir vienybės kontempliacijas: šviesa susiduria su tamsa, šilumą keičia šaltis, rytas persipina su vakaru, o naktis prasideda vidurdienį.
VDA parodų salėje „Titanikas“ veikia iki vasario 18 d.
Daugiau apie parodą čia. - Svajūnas Armonas, Juozas Pranckevičius: „Tapyba“ | Bendra tapytojų S. Armono ir J. Pranckevičiaus kūrinių paroda.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki vasario 10 d.
Daugiau apie parodą čia. - Monika Plentauskaitė: „Butaforijų parkas“ | Galerija „Meno niša“ tęsia projektą „Meno Erdvė Jauniems Menininkams“ ir pristato jaunosios kartos tapytojos M. Plentauskaitės parodą „Butaforijų parkas“. „Parodos ekspozicijoje dėlioju patirčių, pamatymų bei objektų, tapytų iš asmeninio fotografijų archyvo, koliažą. Siekiu pratęsti istorijas, glūdinčias už fotografijų, arba jas perkonstruoti, atrasti naujus naratyvus. Tokiu būdu gimsta tam tikras prisiminimų, užfiksuotų buitinėse nuotraukose, butaforijų parkas. Ši paroda – tai savasties paieškos už teatrališkų kasdienybės užuolaidų“, – sako autorė.
Galerijoje „Meno niša“ veikia iki vasario 10 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Reanimacija“ | Parodoje – Martyno Gaubo, Daliaus Drėgvos, Aurelijos Šimkutės, Gedimino Endriekaus, Donato Norušio, Kęstučio Dovydaičio kūriniai.
„Šv. Jono gatvės galerijoje“ veikia iki vasario 10 d.
Daugiau apie parodą čia. - Vilma Samlionytė: „Liebe Oma, Guten Tag!, arba Tylos paktas“ | Paroda sudaryta iš vizualinės medžiagos, rastos ir užfiksuotos kuriant V. Samulionytės ir jos sesers Jūratės Samulionytės dokumentinį filmą „Močiute, Guten Tag!“ Ekspoziciją sudaro trys dalys (trys laikotarpiai), pasakojančios apie tris skirtingus autorės močiutės, Lietuvos vokietės Ellos (Elės) Fink (Finkytės) Šnipaitienės gyvenimo etapus skirtingose santvarkose.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki vasario 17 d.
Daugiau apie parodą čia. - Gabrielė Šermukšnytė: „Grietinėlė su pipirais“ | Ankstesnėse parodose kalbėjusi apie visaapimančios įžaidybintos realybės ir jos simuliakrų scenarijus, šioje autorė panyra į savireflektyvius apmąstymus apie pamestus vidinius pompomsus. Čia demaskuojamos asmeninės viltys ir norai, pavėluoti suvokimai ir neatsakyti klausimai – vidiniai, tačiau atpažįstami daugeliui. Per asmenines refleksijas paroda seka išvirkštinėmis meno pasaulio siūlėmis, skaldydama jo iliuzijas ir blizgų fasadą. Kuris ėjimas teisingas, kuris atsitiktinis, ir ar jį galima numatyti, o gal išvis užtenka lakuotais nagais mušti taktą į stalą ir laukti savo laimingo numerio? Kas pasiryžtų šokti nuo tramplino į baseiną, nežinant, ar jis pilnas, ar tuščias?
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki vasario 2 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Kazio Bradūno meno pasaulis“ | Parodoje akcentuojamas K. Bradūno ryšys su Lietuvos menu, tapusiu svarbiu šaltiniu jo pasaulėjautai. Kelionių į Europą metu jis stengėsi pamatyti garsiausius meno paminklus, o jų vizijos vėliau atgimdavo poezijos posmais, patetiškais komentarais atvirlaiškiuose artimiesiems, pastabomis užrašų knygelėse. Bradūnų šeimos archyvą parodai dosniai atvėrė poeto dukra etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Meno kolekciją ekspozicijoje papildo rinktiniai Lietuvos dailės muziejaus kūriniai, kuriuos lydi poeto įvairiomis progomis rašyti komentarai, ir K. Bradūno autobiografiniai prisiminimai, paties poeto eilėraščių skaitymai – garso ir vaizdo dokumentai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve. Jauni menininkai Julija Matulytė ir Marius Juknevičius specialiai šiai parodai sukūrė vaizdo ir garso instaliaciją „Kazio Bradūno biblioteka“, kuri meditatyviai refleksuoja poeto kūrybinę aplinką.
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia iki kovo 4 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“ | Italijoje sukurti ir jos įspūdžių įkvėpti Lietuvos dailininkų kūriniai parodoje pristatomi temomis, kurios padeda suvokti šios šalies dailės ir kultūros trauką, jos įtaką Lietuvos dailei, pamatyti, kaip skirtingų kartų menininkai matė ir savo kūriniuose įamžino saulėtą, gamtos ir kultūros paminklų turtingą Pietų šalį.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki balandžio 29 d.
Daugiau apie parodą čia. - Oskaras Hansenas: „Atvira forma“ | Parodoje pristatomos įvairios meninės veiklos sritys ir kūriniai, kuriuose pritaikyti atviros formos principai: parodų architekūra, laikini paviljonai, paminklai ir gyvenamieji rajonai, kuriuos O. Hansenas projektavo kartu su savo žmona Zofia, taip pat – projektas “Tęstinė linijinė sistema”, kuriuo siekta kurti decentralizuotus miestus, besitęsiančius per Lenkiją ir visą Europos žemyną.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki vasario 25 d.
Daugiau apie parodą čia. - Deimantas Narkevičius: „Dėmės ir įbrėžimai“ | Gretinant konvencionalų vieno kanalo vaizdo projekcijos ir neįprastą, fantastinį stereoskopinių filmų žiūros režimus, išryškinamas matymo ir suvokimo dualumas – nuolatinis realaus ir virtualaus (tariamo, dirbtinai sukonstruoto, primetamo) persipynimas, veikiantis žmogaus kasdienį gyvenimą ir jo visuomeninę sąmonę. Parodos pavadinimas atkreipia dėmesį ir į matomus, materialius laiko pėdsakus atmintį fiksuojančiose ir ją perduodančiose senose kino juostose ar meno kūriniuose, ir – į dėmes ir įbrėžimus mūsų savimonėje.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki vasario 25 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Bronislavas Pilsudskis (1866–1918). Etnografas ir muziejininkas“
Radvilų rūmų muziejuje veikia iki vasario 25 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS KAUNE:
- „Kontr-argumentas“ | Parodos koncepciją apibūdinantis žodis – „kontrargumentas“ šioje parodoje reiškia tam tikrą opoziciją – prieštaravimą, atremiantį priešingos pusės argumentą, arba, atvirkščiai – sutikimą su kito autoriaus išsakyta nuomone. Kitaip tariant, parodos idėja – pokalbis. Jo metu šnekama apie tai, kas iš vienos pusės vienija parodos dalyvius, tačiau kartu ir atskleidžia kiekvieno autoriaus unikalumą. Diskusijos tema – tapyba. Toks pokalbis vyksta argumento vs. kontrargumento principu: kiekvieno dalyvio pateiktas argumentas – ką nors pagrindžiantis, įrodantis teiginys susiduria su kito dalyvio išsakytu (kontr)argumentu – mintimi arba atsaku, prieštaraujančiu arba sutinkančiu su anksčiau pateikta mintimi. Tokiu būdu parodoje išsivysčiusi diskusija atspindi ir kvestionuoja tapybinės kalbos įvairiapusiškumą bei tapybos kaip mąstymo bei bendravimo priemonės galimybę. Pokalbyje įsigali bendras visus jungiantis kontekstas bei vienijantis „kontr-argumentas“ – tapyba – bei per menininkų susidūrimo kontrastus atskleistos kiekvieno skirtybės ir individualumas.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki vasario 9 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Ne muziejus“ | Paroda „Ne muziejus…“ yra skirta galerijos veiklos dvidešimtmečiui paminėti, kurioje galerijos „Meno parkas“ menininkų – Aušros Andziulytės, Roberto Antinio, Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Mildos Gailiūtės, Jono Gasiūno, Patricijos Gilytės, Gretos Grendaitės, Marijos Griniuk, Židrijos Janušaitės, Jūratės Jarulytės, Agnės Jonkutės, Česlovo Lukensko, Eimučio Markūno, Julijos Pociūtės, Povilo Ramanausko, Rosandos Sorakaitės, Vaidos Tamoševičiūtės, Eglės Ulčickaitės, Arūno Vaitkūno (1956-2005), Aušros Vaitkūnienės, Alfonso Vilpišausko (1945-2015), Tomo Vosyliaus – kūriniai.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki vasario 18 d.
Daugiau apie parodą čia. - Artūras Morozovas: „Kauno veidai“ | „Dešimtys fotojuostelių ir ne viena savaitė vaikščiojimo norint pažinti, atrodo, jau pažįstamą ir nujaučiamą Kauną. Keliauti pradėjau nuo ant kalvos esančio Aleksoto. Jo epicentre, žinoma, yra senoji turgavietė ir vienas seniausių Europoje oro uostų. Tačiau labai nustebau Aleksote aptikęs tiek daug nedidelių gatvelių, vedančių link šlaitų, kur atsiveria netikėtos Senamiesčio perspektyvos. Aleksoto prabanga – erdvė. Platūs kiemai, vienas nuo kito oriai atskirti namai. Tačiau didžiausias atradimas man buvo nedidelė medinė jau neveikianti tarpukariu perstatyta Šv. Kazimiero bažnytėlė ir jautrus vietinių rūpinimasis jos likimu“, – įspūdžius pasakoja A. Morozovas.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki kovo 24 d.
Daugiau apie parodą čia. - Žilvinas Landzbergas: „Paslėpta saulė“ | Šioje skulptūrinėje šviesos instaliacijoje autorius ieško santykio tarp objekto, piešinio ir architektūros. Menininkui yra svarbu medžiagos, spalvos, šviesa, erdvės santykis su objektais bei jų reikšminės nuorodos, socialinė kritika ar mikro/makro problematika, kuri persipina ir reflektuoja asmenines patirtis. Menininkas instaliacijas kuria kaip situacijas esančias tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Instaliacijų situacijų estetika persipinanti su nerangiais, naratyvus kuriančiais piešiniais, tampa tam tikrais aspektais panaši į pasakos fenomeną.
„Post galerijoje“ veikia iki kovo 3 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Tautinis kostiumas. Interpretacijos“ | Šia paroda nesiekiama rekonstruoti tautinio kostiumo raidos. Tai – specifinis žvilgsnis į kostiumo istoriją ir kūrybinė erdvė, kur istorija – įrankis atverti kelią naujai šiandienos tautinio kostiumo interpretacijai.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki vasario 28 d.
Daugiau apie parodą čia. - „KAMPAS: Rimvido Jankausko (1957–1993) kūrybos retrospektyva iš Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų“ | Po 24 metų pertraukos Kaune pristatoma paroda, skirta vienos ryškiausių Lietuvos meno pasaulio asmenybių, „Lūžio kartos“ atstovo, grupės „Angis“ nario R. Jankausko-Kampo 60-osioms gimimo metinėms paminėti. Kampo tapybos sprogimas sutapo su Nepriklausomybės pradžia. Vėlyvajame sovietmetyje subrendęs maištas primygtinai bruktomis oficiozinėmis meno normomis, tapytojo kūriniuose prasiveržė spalvų pliūpsniais, didžiuliais formatais, radikalaus gyvenimo būdo pasirinkimu. Rimvidas Jankauskas-Kampas rašė: „Praėjo metai kai išvarvėjau faršo pavidalu iš mėsmalės (VDI žargonu) ir rankioju save po trupinėlį iš Vilniaus knaipių ir tarpuvarčių. Taip reikėjo. Reikėjo kontrargumentų, kad išliktum nors ir pusfabrikačio kotleto pavidale. Ir nežinia kiek metų dar reikės rankioti.“
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki kovo 4 d.
Daugiau apie parodą čia. - Balis Buratis: „Kiškio pyragai“ | Kiškio pyragu buvo vadinamos lauktuvės vaikams, kurias jiems perduodavo pakeliui namo sutiktas kiškis. Fotografo sprendimas užfiksuoti vaikams skirtas lauktuves leidžia pamatyti kaip tokių pyragų kepimas galėjo tapti galimybe praskaidrinti kasdienybę tiek vaikams, tiek lauktuves kepusiems žmonėms. B. Buračas pasirinko neutralų foną, leidžiantį sukoncentruoti dėmesį į primityvistines skulptūras primenančias figūrų formas, puošybą – kiekvieno pyrago fotografija primena portretus. B. Buračo Kiškio pyraguose užfiksuoti ne tik kulinarinio paveldo pavyzdžiai, bet tuo pačiu – ir vaikams sukurtos, iškeptos laikinos skulptūrėles.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki sausio 28 d.
Daugiau apie parodą čia. - Romanas Averincevas: „Vairuotojai“ | „Labai yra smagu užsiimti tuo, kas miela širdžiai ir kam esi sutvertas. Štai, ką tik užbaigiau visą naująją 12 paveikslų seriją apie tolimųjų reisų vairuotojus, ne apie patį jų gyvenimą, o tiesiog apie jų sėdėjimą už vairo. Nuo vairo jie manojoje programoje niekur neatsitraukia, jie yra tarsi gimę tam sėdėjimui. O tipažai už vairo labai įvairūs. Toje įvairovėje ir yra visi mano koziriai. Aš manau, kad žiūrovui pateikiu labai platų jų spektrą“, – apie savo darbus pasakoja Tapytojas Romanas Averincevas.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki vasario 6 d.
Daugiau apie parodą čia. - Neringa Križiūtė: „Ties šešėlių riba“ | „Parodos tema ir galerijos patalpa atkreipė mano dėmesį į tą ribą, kur realūs paviršiai tampa tapyba, o nutapyti – beveik „objektais“. Iš šios situacijos man beliko tik ieškoti „Avarinio išėjimo“ apniūkusiame danguje autobusu važiuojant į Šančius“, – sako autorė.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki sausio 25 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ | Parodoje pristatomos 28 iškilios asmenybės, dirbusios 1918-1940 m. Lietuvoje. Tai skirtingų tautybių, lyčių ir profesijų žmonės, simboliškai sugrupuoti į vienuoliką tematinių stendų. Juos jungia profesija arba išsilavinimas. Parodoje galima susipažinti su lakūnais, architektais, medikais, teisininkais, gamtininkais, istorikais, kalbininkais, bibliotekininkais, matematikais, menininkais ir ekonomistais. Kartu su vizualia informacija apie profesionalus, parodoje trumpai pristatomos jų biografijos, svarbiausi nuopelnai Lietuvai, įdomus biografijos faktas ir nedidelė citata: asmens mintys ar mintys apie asmenį. Visos parodoje naudojamos iliustracijos surinktos iš įvairių Lietuvos ir pasaulio atminties saugojimo institucijų. Visos publikuojamos knygos saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki kovo 19 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS KLAIPĖDOJE:
- Artūras Šeštokas: „Miestas Inkognito“ | „Miestas be nereikalingo patoso, nesusireikšminęs, šiek tiek išsekęs, bet neištrinamas iš atminties. Savitą mąstymo ir buvimo ritmą, savitą tylą turinti Klaipėda. Sutikti klaipėdiečiai, kaip ir miestas, daugžodžiauti nemėgsta – tik tiek, kiek reikia, ir lėtai juda toliau. Fotografinį miesto archyvą kelis dešimtmečius kuriantis Artūras Šeštokas naujuoju ciklu „Miestas inkognito“ pagrindinio kūrybos objekto neišduoda, tačiau ir neapnuogina. Pasako tik tiek, kiek nori ir palieka erdvę kiekvieno savoms mintims“, – sako Eglė Deltuvaitė.
KKKC veikia iki sausio 28 d.
Daugiau apie parodą čia. - Sofija Kanaverskytė: „Lietuvos didieji“ | Kompozicijoms dailininkė naudojo lietuvišką, rankomis austą lininę drobę, daug kruopštaus rankų darbo pareikalavusius vaizdus kūrė aplikacijomis ir įvairiomis siuvinėjimo technikomis. Iš tekstilės skiaučių, batika dekoruotų medžiagos fragmentų ir įvairiaspalvių siūlų dailininkė su adata, lyg su teptuku „nutapė“ lietuvių tautinio sąjūdžio atstovų, valstybingumo žadintojų, nepriklausomybės siekėjų ir puoselėtojų, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjų, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių atvaizdus: Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Jablonskio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Maironio, Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Smetonos, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Juozo Lukšos-Daumanto, Tėvo Stanislovo, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, Justino Marcinkevičiaus. Parodos baigiamuoju akordu tapo vėliava, kurioje išsiuvinėtas Kristaus atvaizdas ir Maironio eilėraščio „Kur bėga Šešupė“ eilutės: „Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį“.
Prano Domšaičio galerijoje veikia iki sausio 28 d.
Daugiau apie parodą čia.
PARODOS ŠIAULIUOSE:
- Salomėja Jastrumskytė: „Vynuogynas“ | „Vienaip ar kitaip nieko keisto, kad mano tapyboje įžiūrimi simboliai. Iš kolektyvinės pasąmonės pasisemiam daug dalykų. Mus supantys kultūriniai sluoksniai milžiniški, o juose slypintis ženklai bei simboliai persipina. Tuomet vieni klausia „kas tai?“, kiti „kodėl?“. O tų paaiškinimų ir atsakymų į tuos klausimus yra begalė. Tuos paaiškinimus stengiuosi numanyti vedina smalsumo, tačiau kuomet tapau atsiriboju ir eksperimentuoju su tuo, kas yra mano viduje. Stengiuosi atsiriboti nuo įvairių aksiomų. Tai laisvas žaidimas formomis, jausmais, bet ir ne tik tai. Tai tarsi bandymas apčiuopti geometrines, parageometrines pozicijas iki jų tapimo būtybe: objekto, daikto, kūno. Tai tarsi apybraižos. Net man pačiai atrodo, kad savo paveiksluose apčiuopiu būtybes. Nustembu ir ilgai žiūriu bei nagrinėju tas būtybes savo kūryboje…“ – sako S.Jastrumskytė
Galerijoje „Laiptai“ veikia iki vasario 8 d.
Daugiau apie parodą čia. - Magistrantų darbų paroda | Šiaulių universiteto Dailės magistrantų baigiamųjų darbų viešas gynimas ir paroda.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki vasario 10 d.
Daugiau apie parodą čia. - „Vestuvinė mada iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos“ | Parodoje eksponuojama 60 pastarojo šimtmečio vestuvinių suknelių, sukurtų garsių mados namų ir vilkėtų žinomų moterų. Tarp parodos eksponatų – lietuvių dizainerio Juozo Statkevičiaus, JAV prezidento žmonos Jacquelineʼos Kennedy asmeninio dizainerio Olegʼo Cassini, praėjusiame amžiuje garsios prancūzų dizainerės Maggyʼės Rouff, aukštosios mados (pranc. haute couture) krikštatėviu tituluojamo anglų dizainerio Charlesʼio Frederickʼo Worthʼo ir kitų žinomų kūrėjų ir mados namų darbai.
Chaimo Frenkelio viloje veikia iki sausio 31 d.
Daugiau apie parodą čia.
Susiję straipsniai
