FacebookTwitterInstagramMail
Vilniaus Galerija
Vilniaus Galerija
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus
 
  • Autoriai
    • Tapytojai
      • Antanas Kmieliauskas
      • Birutė Stančikaitė
      • Edita SuchockytėE. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą. Daugiau apie E. Suchockytę skaitykite čia.
      • Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė„Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse“, – pasakoja menotyrininkė Gražina Kliaugienė. Daugiau apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę skaitykite čia.
      • Janis Brekte
      • Jonas Mackonis-Mackevičius„J. Mackonio drobėse nutapytas vaizdinių pasaulis nėra paprastas realybės atspindys. Kameriški, iškilmingi, ramybe spinduliuojantys Vilniaus peizažai – tai savitai dailininko pamatytas Lietuvos sostinės architektūros paveldas, trapus ir nepasiduodantis laiko apnašoms, niokojimams – tarytum iš pelenų atgimstantis feniksas“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė. Daugiau apie J. Mackonį-Mackevičių skaitykite čia.
      • Ramunė KmieliauskaitėRamunės Kmieliauskaitės laiškai pilni oro, šviesos ir bundančių augalų. Jos akvarelės netikėtos subtiliais kontrastais. Ritmingos šiltų ir šaltų spalvų dermės balto lapo tuštumoje atkartoja gyvus paviršius ir fiksuoja meditatyvias akimirkos patirtis. Daugiau apie R. Kmieliauskaitę skaitykite čia:
      • Ričardas ZdanavičiusDaugiau apie R. Zdanavičių skaitykite čia.
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Grafikai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Algirdas Steponavičius
      • Birutė Žilytė
      • Edita Suchockytė
      • Gerardas Šlektavičius
      • Rimtautas Vincentas Gibavičius
      • Vytautas Valius„V. Valius atsiremia į liaudies meno tradiciją ir šiuolaikinio meno principus. Nuolatinis gilesnės prasmės ieškojimas – žmogaus būtyje, istoriniuose sukrėtimuose ar kosminėje pasaulio struktūroje – skatina dailininką siekti talpesnių apibendrintų simbolių ir jo asociatyviam mąstymui paklusnios, ypač išradingos mišrios technikos. Lyg savotiškas mūsų laikų alchemikas, V. Valius sudėtingais faktūrų ritmais, minkšta ir subtilia tonine moduliacija ir perėjimais kuria savo įdomų ir prieštaringą pasaulį – lyrišką ir dramatišką, kartais net monumentalų, trapų ir pilną patvaraus judėjimo“, – sako kritikė Aušra Sluckaitė. Daugiau apie V. Valių skaitykite čia.
    • Fotografai
      • Arūnas Baltėnas
      • Raimondas Paknys
      • Rimantas DichavičiusR. Dichavičiaus – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų. Jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Buvo sugriautas nuogo moters kūno Sovietų Sąjungoje tabu, o Maskvoje eksponuojamoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių. Daugiau apie R. Dichavičių skaitykite čia.
    • Keramikai
      • Beatričė Kelerienė
      • Eglė Einikytė„E. Einikytę-Narkevičienę galima laikyti simbolizmo krypties tradicijų tęsėja. Kaip ir XIX a. pab. simbolistų, taip ir šios dailininkės kūryboje vyrauja nevienalytė raiška nuo natūralizmo iki stipraus stilizavimo. Be to, menininkės darbuose gausu irocianalių vaizdinių, netrūksta mirties motyvų, dažnas nerimas, melancholija ir kiti stiprūs emociniai išgyvenimai. Visa tai perteikiama turtinga, individualia simbolių kalba, kuri virsta tiltu tarp dailininkės ir žiūrovo“, – teigia dailėtyrininkė Deima Žuklytė. Daugiau apie E. Einikytę skaitykite čia.
      • Jovita Laurušaitė„Kaskart, kai norėsite panaudoti Jovitos vazą, teks pasukti galvą. Gėles reikės derinti prie molio moters figūros, prie jos šukuosenos, suknelės… Juk tai – indas su charakteriu, reikalaujantis pastangų, laiko, dėmesio. Kita vertus, būtent dėl to šios vazos ryškiai išsiskiria iš milijono kitų keraminių vazų, pagamintų pačiais įvairiausiais būdais ar laikais“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Daugiau apie J. Laurušaitę skaitykite čia.
    • Skulptoriai
      • Antanas KmieliauskasA. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų (žymiausios iš jų – Vilniaus universitete), 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, virš 120 nutapytų portretų ir kitų paveikslų. 1994 metais už Rainių Kančios koplyčios freskas autorius įvertintas Lietuvos nacionaline premija, 2007 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Daugiau apie A. Kmieliauską skaitykite čia.
      • Juozas RuzgasDaugiau apie J. Ruzgą skaitykite čia.
    • Visi autoriai
  • Darbai
    • Rinktis pagal techniką
      • Tapyba/Autorinė technika
      • Grafika
      • Fotografija
      • Keramika
      • Skulptūra
    • Rinktis pagal metus
      • 1960-1970
      • 1970-1980
      • 1980-1990
      • 1990-2000
      • 2000-2010
      • 2010-Dabar
    • Rinktis pagal kainą
      • Iki 100 EUR
      • 100-200 Eur
      • 200-300 Eur
      • 300-400 Eur
      • 400-500 Eur
      • Nuo 500 Eur
    • Vilnius autorių darbuose
    • Visi darbai
  • Pamatykite gyvai
    • Galerijoje Vilniuje
    • Galerijoje Kaune
    • Galerijoje Klaipėdoje
    • Galerijoje Šiauliuose
    • Galerijoje Utenoje
    • Šiuo metu – tik internete
  • Įsigykite
  • Knygos
    • Knygos apie meną
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Knygos apie Vilnių
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Kitos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
    • Visos knygos
      • Įsigyti
      • Naujienų apžvalgos
  • Parodos ir renginiai
    • Savaitės parodų kalendorius
    • Menas ir kultūra vaikams
    • „Vilniaus galerijos” parodos
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
    • „Vilniaus galerijos“ paskaitos ir kiti renginiai
      • Esamos/būsimos
      • Buvusios
  • BLOG’AS
    • Menas „žaliems”
    • Filmai apie meną
    • Miestų kultūra
    • Lietuvos meno ir kultūros erdvės
    • Meno ir kultūros erdvės užsienyje
    • Menas ir vaikai
  • Apie mus

Savaitės parodų kalendorius: spalio 16 – 22

PARODOS VILNIUJE:

  1. Arvydas Šaltenis: „Paišau kaip gyvenu“ | 2017 metais pristatoma tapytojo A. Šaltenio piešinių paroda Paišau kaip gyvenu, aprėpianti daugiau nei 4 dešimtmečių dailininko kūrybą. Šaltenio kūrybinė biografija menotyrininkų yra nemažai aprašyta straipsniuose, dailininko monografijoje ir pristatyta parodose. Nežiūrint to, šioje ekspozicijoje piešiniai iš asmeninio autoriaus archyvo išsamiai rodomi pirmą kartą. Kolekcijai būdinga stilistinė įvairovė, nulemta skirtinguose piešinių cikluose plėtojamų temų.
    Galerijoje „Kairė-dešinė“ veikia iki spalio 28 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  2. Šarūnas Bartas: „Keletas iš jų“ | Garsiosios Maskvos kino meno mokyklos VGIK auklėtinis Š. Bartas fotografija, kaip ir kino menu, pradėjo domėtis gana seniai. Jis taip pat ir pats filmuoja savo kūrinius. Stulbinamas požiūris į filmavimo planą ir apšvietimą atskleidžia dokumentinį grynumą ir iš didžiųjų meistrų paveldėtą vaizdo galią. Tyla ir gana reti dialogai, būdingi beveik visiems jo filmams, dar labiau sustiprinami vaizdu.
    „Prospekto galerijoje“ veikia iki lapkričio 4 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  3. „Vilnius. Topophilia“ | Ekspozicijoje pateikta per 200 grafikos ir tapybos kūrinių, o greta garsių dailininkų Vincento Slendzinskio, Jurgio Hopeno, Bronislovo Jamonto, Adomo Mendziblockio, Viktoro Vizgirdos, Vytauto Mackevičiaus, Jono Švažo, Petro Repšio yra mažiau žinomų, bet Vilniui ištikimų, netikėtus miesto rakursus atradusių dailininkų, tokių kaip Jonas Gintautas-Dzievaltovskis, Stepono Batoro universiteto Dailės skyriaus absolventai Romanas Jakimovičius, Valentinas Romanovičius, Adolfas Poplavskis, Leonas Kosmulskis, Zbignevas Kališčakas ir kiti. Parodoje eksponuojama ir užsienio autorių “vilniana” – Lietuvoje niekada nerodyti XIX-XX a. lenkų (Ignacy Pinko, Wilhelmo Osseckio, Zofios Stankiewicz), vokiečių (Alfredo Glatzo, Alfredo Schlemmo), prancūzų (Leono Jeano-Batiste’o Sabatier), anglų (Fredericko Arthuro Farrello) kūriniai ar jų ciklai. Paroda pristato advokatų kontoros “Ellex Valiunas” kolekciją, kurioje sukauptas didžiausias Lietuvoje privatus dailės rinkinys Vilniaus tema; parodos ekspozicijoje rodoma šio rinkinio dalis.
    Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki lapkričio 26 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  4. Gustas Jagminas: „TVANAS. Stań się!“ | Po rugsėjį įvykusio sėkmingo pasirodymo tarptautinėje meno mugėje „Positions Berlin 2017“ (Vokietija) G.Jagminas pristato savo ketvirtąją personalinę parodą, į kurią pakvietė ir netikėtą svečią – vieną kūrinį parodoje eksponuos „DAMTP. Destrukcijos ir psichodarbininkų sąjunga“. „Man visada smagu, kai būna kviestiniai svečiai. Su šia sąjunga esu turėjęs daug įvairių patyrimų, o darbas atrinktas į parodą yra ne tapytojo gestas – tapytojui. Šios parodos kūriniai, tai pasąmoninis gaivalas, tas neartikuliuotas stichijos ilgesys, tas keistas ir galingas šišas pagauna kaskart, kai tik suabejoji status quo“, –  pasakoja G. Jagminas.
    „Meno nišoje“ veikia iki spalio 24 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  5. Židrija Janušaitė: „Apie ilgesį, prisilietimus ir atsivėrimą“ | Dailėtyrininkė Dovilė Stirbytė teigia, kad pagrindinis Ž. Janušaitės kūrybos tikslas – parodyti, kaip svarbu nuolat skubančiam šiuolaikiniam žmogui sustoti ir susitikti pačiam su savimi: „Turbūt labiausiai šis menininkės siekis atsiskleidžia jos kuriamuose, laike ištęstuose, minimalistinės estetikos performansuose, kurių metu erdvėje skleidžiasi itin jautri, meditatyvi būsena. Kalbėti apie menininkės performansus, apibūdinti jų esmę nėra paprasta: norint pajausti kuriamo įvykio nuotaiką, reikia į ją pasinerti, patirti savo buvimu.
    „Pamėnkalnio“ galerijoje veikia iki spalio 28 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  6. „Matyti peizažai“ | Ekspozicijoje – Algirdo Taurinsko, Gražinos Vitartaitės, Algimanto Kliaugos, Mindaugo Skudučio, Sigitos Maslauskaitės ir kitų žinomų lietuvių tapytojų kūriniai, o juose – daugiau ar mažiau atpažįstami Lietuvos peizažai.
    „Pylimo“ galerijoje veikia iki spalio 21 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  7. Sigitas Staniūnas: „Paslapčių jūros sonetai“ | S. Staniūnas – vienas garsiausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų ir tarpdisciplininio meno atstovų, savo kūryboje jungiantis dailę, muziką, fotografiją, šokį, videoinstaliacijas. Parodoje autorius  pristatys tapybos darbus bei kitus savo kolekcijos kūrinius. Ekspozicija bus siekiama perteikti menininko kurybinės studijos atmosferą, naujai ją sukuriant „Arkos“ galerijos istorinio pastato erdvėje. Menininkas kurs gyvai, siekdamas perteikti spavų  ir garsų harmoniją. Muzikas ir kompozitorius Paulius Kilbauskas jau eilę metų su dailininku kuria unikalius kūrybinius įvykius įvairiose šalyse  Lietuvoje ir užsienyje. Ir šios parodos metu kompozitorius padės Sigitui parodyti ypatingą spalvų ir muzikos simbiozės galią.
    „Arkos“ galerijoje veikia iki spalio 28 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  8. Aleksandras Vozbinas: „Puslapiai iš knygos“ | Parodoje ir daugiau kaip 300 puslapių apimties tapybos albume – dailininko paveikslai nuo pirmųjų studijų metų tuometiniame Valstybiniame dailės institute iki pastaraisias metais sukurtų drobių. Puikiai iliustruotas albumas – duoklė talentingo tapytojo A. Vozbino kūrybai, lydimai garsių menotyrininkų vertinimų ir įžvalgų. Pasak akad. Antano Andrijausko, A. Vozbinas yra savitas galinga vaizduose išsiskiriantis ir motyvuotai savo kūrybą reflektuojantis Lietuvos intelektualiosios tapybos lyderis.
    „Arkos“ galerijoje veikia iki spalio 28 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  9. VI-oji tarptautinė A. Švėgždos piešinių konkurso paroda | Šeštus metus iš eilės vykstantis konkursas kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Šiemet konkurse dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Danijos, Baltarusijos ir Rusijos aukštųjų meno mokyklų studentai. Pagrindinis parodos tikslas – supažindinti visuomenę su jaunųjų menininkų kūryba, paskatinti inovacijas ir atskleisti piešinio galimybių įvairovę. Renginio organizatorius VDA Vilniaus fakulteto dekanas doc. Česlovas Lukenskas teigia, kad paroda padės kelti jaunų menininkų profesinį prestižą ir plačiau skleisti eksperimentinį ir akademiškai angažuotą meną.
    Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ veikia iki spalio 22 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  10. B. Gražys, H. Natalevičius, R. Sližys, M. Skudutis: „Tapyba“ | Šiemet sukanka 40 metų nuo pirmosios „Penketo“ parodos. Ta pirmoji, galima sakyti, buvo tarsi pasimatymas, į kurį ateinama su viltimis, tikėjimu, su pasižadėjimais ir gerais norais. „Penkiukė“ neišsilakstė, tapo žinoma kaip bendraminčių grupė, o kiekvienas jos narys jautė kolegų palaikymą. Sukakties proga „Titanike“ rengiama paroda neturi tikslo pristatyti kažką panašaus į „Penketo“ „ataskaitą“ ar istorinę retrospektyvą. Beveik visi paveikslai yra atrinkti iš aktyviausio ir, ko gero, produktyviausio grupės veiklos laikotarpio, 1976–1986 metų.
    Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ veikia iki spalio 22 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  11. 13-oji Baltijos trienalė „Preliudas“ | „Preliudas“ atskleidžia tai, kas dažniausiai lieka nematoma: kėslus, įsipareigojimus, tyrinėjimus ir emocijas. Jo tikslas yra atidengti tai, kas brandina Trienalę – poezijos sekciją (žodžius, ritmus, mintis / poeziją, muziką, teoriją), formuojančią esminę projekto dalį, galbūt netgi patį jos branduolį. 13-oje Baltijos trienalėje poezija veikia kaip hibridinė kalba: ji išsprūsta iš norminių lingvistikos kategorijų ir atsisakydama remtis tradicinėmis mainų sistemomis įtvirtina save kaip pereinamąją formą – dramatiškai individualią ir kartu giliai kolektyvinę.
    „Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki spalio 18 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  12. Malvina Jelinskaitė: „Auksas ir žuvis“ | M. Jelinskaitė savo kūrybą vadina fotografavimu spalvomis. Dar sako, „gerai pastebėjai – mano nuotraukose yra, ką veikti. Jose pačiose retai kas nors ką nors veikia – juk laikas mūsų pusėje, o jos sustoję. Bet galima į jas tarsi nueiti, pasivaikščioti, apsidairyti, gal ir nuveikti skirtingų dalykų įlindus kad ir į štai šį rankovės kraštelį.“ Parodoje rodomi darbai sukurti 2010–2013 metais, M. Jelinskaitei pirmąkart perėjus nuo analoginės fotografijos prie skaitmeninės. 2014 metais šios fotografijos publikuotos fotografo Algirdo Šeškaus sudarytame albume „Auksas ir žuvis“, kurį parodos metu galima pavartyti ir įsigyti Šiuolaikinio meno centre.
    „Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki spalio 18 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  13. Slav and Tatars: „Iš lūpų į lūpas“ | Savo pirmąja solo paroda Baltijos regione menininkų kolektyvas „Slavs and Tatars“ meta iššūkį teorinių tyrimų hierarchijos sampratai ir švenčia kūniškąjį bei emocinį pažinimą ir šių žinių mainus. Parodos pavadinimas nurodo į istorijos ištakas – žodinį tradicijų perdavimą pasakojimais, maldomis, šnabždesiais, sąmojais ar gandais. „Slavs and Tatars“ savo kūriniuose pasitelkia, jų žodžiais tariant, „gaivinimo burna į burną“ metodą, tačiau vadovaujasi ne skubos ir tikslingumo, bet sąjungos ir prekybos principais. Juk, kaip bebūtų, burna yra organas ir maistui, ir meilei, ja galima ir kąsti, ir išgelbėti.
    „Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki spalio 18 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  14. Čekijos impresionistų darbai iš banko „Česká spořitelna“ kolekcijos | Paroda išskirtinė, nes banko „Česká spořitelna“ sukaupta šio laikotarpio dailininkų kūrinių kolekcija yra didžiausia ir vientisiausia visoje Čekijos Respublikoje. Vilniuje eksponuojami paveikslai yra surinkti iš visoje tuometinės Čekijos teritorijoje buvusių banko „Česká spořitelna“ filialų.
    „Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki lapkričio 19 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  15. „Prijaukinta gamta“: XVIII–XXI a. paroda iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos | Žmogus visais laikais stengėsi pakeisti ir prisijaukinti gamtą, jos užvaldymą suvokdamas kaip vieną iš savo galios, viešpatavimo įrodymų. Tačiau sykiu gamta visuomet buvo ir neišsenkantis dailininkų, muzikantų, poetų, architektų ir drabužių kūrėjų įkvėpimo šaltinis. Turtingas ir nuolat kintantis gyvosios gamtos pasaulis kaskart pažeria nuostabių idėjų, kaip mus supančią aplinką padaryti gražesnę, harmoningesnę ir patogesnę, kaip išryškinti savo išskirtinumą, pabrėžti individualybę. Vanduo, vandenynų gelmės, miškai, pievos, gėlės, gyvūnai, paukščiai ir vabzdžiai – tai puikūs neįprastų spalvų derinių, naujų formų, grakščių siluetų, įmantrių ornamentų pavyzdžiai, teikiantys peno mūsų vaizduotei. Remiantis kolekcijos savininko ir parodos kuratoriaus koncepcija, eksponatai sugrupuoti ne chronologiškai, o pagal temas – miškas, sodas, jūra, vandenynas, džiunglės, savana, egzotika. Kiekvienos teminės grupės drabužiai ir aksesuarai (skrybėlaitės, rankinės, avalynė, bižuterija, kailiai, odos ir zomšos gaminiai) atspindi savitą ryšį su gamta. Tarkim, ryškiaspalvės džiunglės ir jos gyventojai – pitonai, papūgos, panteros, rojaus paukščiai; pastelinė savana ir jos įspūdinga fauna – drambliai, zebrai, liūtai. Smėliniai atspalviai, gintaras ir kriauklės primena paplūdimį, o neaprėpiamas povandeninis pasaulis masina žuvų, vėžlių, jūros žvaigždžių, koralų ir perlų įvairove.
    Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki spalio 29 d.
    Daugiau apie parodą čia. 

PARODOS KAUNE:

  1. Julius Keleras: „Nida – tylos dirbtuvės“ | „Būti Nidoje, ypač ne vasarą, reiškia patirti tylą, kuri lietuviui yra neatskiriama tradicinėje kultūroje pasireiškusios gamtojautos dalis. Gamta tiek vietiniam, tiek atklydėliui pirmiausia čia sukelia nuostabą, tarsi užtaiso didžiuosiuose miestuose patiriamas informacinio triukšmo duobes. Nidoje daug tylos, daug vandens ir daug dangaus. Apie visą tai ir mano paroda“, – teigia parodos autorius J. Keleras.
    Kauno miesto muziejuje veikia iki lapkričio 7 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  2. Romualdas Požerskis: „Paslaptingas Bangladešas“ | R. Požerskis pasakoja, kaip keliavo po Bangladešą, ką šios kelionės metu matė ir įamžino savo fotografijose: „Bangladeše keliavau specialiai suplanuotu maršrutu ir fotografavau dirbančius žmones. Nuo aušros iki sutemos čia visi dirba. Fotografavau žmones turguose, krovininiame laivų uoste, laivų remonto dirbtuvėse, odos gamyklose, žvyro kasyklose, plytų gaminių degyklose, atliekų surinkimo punktuose, induistų religiniame festivalyje. Lankiausi kaimuose, kuriuose visi gyventojai nuo aušros iki sutemos dirba – džiovina ryžius, ryškiomis spalvomis dažo tekstilę arba dega keramikos dirbinius. Sudėtingomis sąlygomis fotografavau skurdžiausias šeimas, gyvenančias laiveliuose arba lūšnynuose prie geležinkelio bėgių Dakos „slume“. Bangladeše turistinė industrija tik pradėjo vystytis, nėra pinigų keityklų, miestuose nesutiksi baltų žmonių. Nors Bangladeše – derlingiausia pasaulyje žemė, bet tai viena iš skurdžiausių pasaulyje šalių. Bangladešas – tankiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje ir viena labiausiai užterštų šalių. Tai dar neatrastas fotografų rojus. Bangladešo teritorija – kaip dvi Lietuvos, tačiau gyventojų 50 kartų daugiau.“
    „Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki lapkričio 5 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  3. Kauno gatvės festivalis „Nykoka“: eskizų paroda | Kauno gatvės meno festivalis NYKOKA keičia požiūrį į gatvės meną ir kviečia kartu kurti Kauno aplinką. Festivalis kviečia apžvelgti konkurse dalyvaujančių menininkų idėjas parodoje. Čia bus eksponuojami konkurso, Pilies g. 4 namo sienai, dalyvių eskizai. Ši daugiabučio namo siena, dar vadinama ,,vartais į senamiestį“, yra dažnai praeinama ir pravažiuojama tiek kauniečių, tiek miesto svečių, todėl yra gana jautri vieta, turinti potencialo tapti reprezentacine. Dėl greta esančių lankytinų miesto objektų (Rotušės a., Kauno pilis, upių santaka) bei Kauno tautinės kultūros centro, kūrinys gali tapti gerai atpažįstamas bei asocijuojamas su Kauno miestu.
    Kauno miesto muziejuje veikia iki lapkričio 13 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  4. „Vitrum Balticum’17. Naujos istorijos“ | Šiuolaikinio meno paroda „Naujos istorijos“ festivalio „Vitrum Balticum. Pinklės!“ kontekste reprezentuoja dabarties diskursą, tačiau ji glaudžiai siejasi ir su festivalyje analizuojamomis atminties ir praeities temomis. Atmintis šiuo atveju – skirtingų kartų santykis su praeitimi, kuri reflektuojama per vaizdų, naratyvų ir aplinkos poveikio reikšmes kol tampa tariama asmenine patirtimi. Anot filosofo F. De Brigard, „<…> prisiminimas – tai tam tikra kognityvinės sistemos funkcija, leidžianti lanksčiai performuoti skirtingus užkoduotus pėdsakus į galimus praeities įvykius, kurie įvyko arba neįvyko kuriant būsimų įvykių modelius.“
    Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki spalio 27 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  5. „Nepriklausomybė pro objektyvą“ | Suomijos ambasada Lietuvoje minėdama savo šalies nepriklausomybės 100-ąsias metines atidaro penkių suomių fotomenininkų darbų parodą „Nepriklausomybė pro objektyvą“ („Independence Trough the Lenses”). Parodą parengė Tamperės fotocentras Nykyaika, „Backlight“ fotofestivalis kartu su M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Galerijoje savo darbus eksponuoja Sara Hornig, Riitta Päiväläinen, Harri Pälviranta, Juha Suonpää ir Juuso Westerlund.
    Mykolo Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 29 d.
    Daugiau apie parodą čia. 

PARODOS KLAIPĖDOJE:

  1. „Mažoji plastika“ | Respublikinė mažosios plastikos paroda, skirta Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui. 
    KKKC veikia iki lapkričio 20 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  2. Saulius Bertulis: „Sąsajos“ | Jubiliejinė S. Bertulio kūrybos paroda. 
    KKKC veikia iki lapkričio 12 d.
    Daugiau apie parodą čia. 

PARODOS ŠIAULIUOSE:

  1. Živilė Jasutytė: „Vilniaus istorijos“ Šiauliuose“ | „Mano kasdieninis maršrutas jau daugelį metų driekiasi nuo Žvėryno Gedimino prospektu iki Šv. Onos bažnyčios. Kartais pamatau daugiau, kartais visai nieko, ką vertėtų prisiminti, bet neapleidžia nuojauta, kad esu pamiršusi kur kas daugiau svarbių kasdienybės vaizdų. Ir tuo nesistebiu, nes šalia nuolat garsiai kaukši ir dėmesį blaško visų mūsų draugė ponia Rutina. Prieš metus nusprendžiau nutapyti „savo“ Vilnių. Tapiau žinomus buvusio ir esamo Vilniaus vaizdus ir tokius pačius pažįstamus daiktus ar reiškinius, visiškai nesistengdama suteikti jiems kokią nors didingą reikšmę ar prasmę. Norėjau priversti pačią Rutiną prabilti savo slaptais tekstais. Tikiuosi, parodos žiūrovui pavyks juos išgirsti“, – pasakoja parodos autorė.
    „Laiptų“ galerijoje veikia iki spalio 25 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  2. Šiaulių miesto dailės mokytojų kūrybos paroda „XII“ | Tradiciškai miesto dailės mokytojai spalio mėnesį susirenka „Laiptų galerijoje“, kur pristato savo kūrybą, dalinasi patirtimi ir naujomis idėjomis su kolegomis, taip įrodydami, kad meniškos sielos žmonės visada šalia nelengvo pedagoginio darbo randa laiko ir galimybių kūrybai. Jau 12-ąjį kartą kuriantys mokytojai pristatys savo naujausius tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės darbus. Lankytojai galės įvertinti ne tik nuolatinių parodų dalyvių kūrybą, bet ir susipažinti su jaunais mokytojais–kūrėjais, kurie parodoje dalyvaus pirmą kartą.
    „Laiptų“ galerijoje veikia iki spalio 25 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  3. Auris Radzevičius: „TAI ir kitos fantasmagorijos / taip pasufleravo Rimbaud“ | A. Radzevičius yra ryški, kontraversiška, daugialypė asmenybė, jo kūrybą sunku apibūdinti aiškiomis, vienareikšmėmis sąvokomis. Nėra meno rūšies, kurioje jis nebūtų originaliai pasireiškęs. Scenografijos, tapybos, instaliacijos, objekto ir video meno, poezijos ir muzikos išraiškos formas naudojantis menininkas išvengia šiuolaikiniam menui būdingo nuovargio ir savo meninėse akcijose kviečia žiūrovus į klampių, intriguojančių, iššaukiančių vizijų pasaulį. Ši paroda bus puiki proga šiauliečiams pirmą kartą susipažinti su išskirtine šio menininko ekspresija ir kūrybine laisve.
    „Šiaulių galerijoje“ veikia iki lapkričio 4 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
  4. „Piliakalniai be pilių“ | Žalvario ir geležies amžiuose piliakalniuose stovėjo medinės pilys, ten virė gyvenimas, apie kurį mums pasakoja dar matomi žemės paviršiuje gynybiniai įtvirtinimai ir archeologinių tyrimų metu surinkti radiniai. Ginklai kalba apie pilių gynybą, darbo įrankiai – apie kasdienius buities rūpesčius, papuošalai – apie pilėnų išvaizdą ir to meto juvelyrikos meną. Pasitaiko piliakalniuose ir itin retų radinių – tokie yra Chaimo Frenkelio viloje eksponuojami trys apeiginiai raginiai kirveliai iš Jurgaičių piliakalnio (Šiaulių r.), liudijantys čia buvus pagonišką šventvietę. Lankytojai parodoje išvys originalius konservuotus piliakalnių archeologinius radinius, galės pasitikrinti savo žinias prie edukacinių stendų, sudėlioti priešistorės laiko juostą, „pastatyti” pilį ant piliakalnio maketo ar sudėlioti išmanią piliakalnių dėlionę. 
    Chaimo Frenekelio viloje veikia iki lapkričio 6 d.
    Daugiau apie parodą čia. 
Susiję straipsniai
Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 13 – 19
2018-08-13
Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 6 – 12
2018-08-06
Savaitės parodų kalendorius: liepos 30 – rugpjūčio 5
2018-07-31
Savaitės parodų kalendorius: liepos 23 – 29
2018-07-23
Parašykite komentarą

Atšaukti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išvalyti formos duomenisSiųsti

Papildoma informacija
  • Vilniaus galerijai priklausantys darbai
  • Autoriams priklausantys darbai
  • Privatiems asmenims priklausantys darbai
Instagram’as (vilniausgalerija)
Tweets by ‎@VilniusGallery
Tweets by @VilniusGallery
2016 © UAB ,,Vilkonda“

Svetainės sprendimas Balticode.com